Vis dar nėra reglamentuojama, kas yra legalus ir
nelegalus automobilių remonto verslas. „Dažnai klaidingai manoma, kad norint
veikti legaliai pakanka užsiregistruoti individualią veiklą ar įsteigti UAB,
turėti antspaudą ir mokėti mokesčius, tačiau pamirštama, jog svarbu atitikti ir
kitus reikalavimus“, – teigia
asociacijos „Už saugų automobilį Lietuvoje“ prezidentas Giedrius Garbinčius. Anot
jo, autoservisų versle turi būti sureguliuota visa eilė klausimų: nuo patalpų atitikimo
šiai veiklai keliamus reikalavimus iki tepalų, padangų, akumuliatorių, metalo ir
kitų atliekų surinkimo. Tokios aktualijos buvo aptariamos asociacijos „Už saugų automobilį Lietuvoje“
organizuojamoje konferencijoje „USAL forumas 2019“.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje yra registruota 1.621
transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto paslaugas teikianti įmonė. Per dvejus metus išduoti maždaug 55 dokumentai, leidžiantys
autoservisų paslaugų paskirties statybą, rodo Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenys. Tačiau
USAL skaičiavimais, Lietuvoje veikia per 10.000 didesnių ar mažesnių
autoservisų.
Abejonių dėl nelegalių servisų nelieka vien prisiminus stirtas senų padangų
pakelėse. 2017 metais apie 28,2 tūkst. tonų padangų buvo surinkta perdirbimui,
rodo Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės duomenys. O viešai
prieinamų duomenų, kiek padangų priduoda automobilių servisai, nėra.
Individualios veiklos legaliam servisui neužtenka
Reikia kompleksinių sprendimų, taip pat ir visuomenės sąmoningumo –
pavyzdžiui, pranešant apie galimai nelegaliai veiklą vykdančius subjektus,
konferencijoje kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė
Agnė Bagočiūtė.
„Kaip tik prieš keletą dienų įregistravau įstatymo projektą, pagal kurį
pastato savininkas turi būti atsakingas už tai, kokia veikla vykdoma jo
patalpose. Kitu atveju grėstų baudžiamoji atsakomybė“, – vieną
iš priemonių suvaldyti nelegaliai veikiančius servisus įvardijo konferencijoje
dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Dauguma galvoja, kad jei meistriukas automobilių remontu užsiima pagal
individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą ir išrašo jums sąskaitą, tai
verslas lyg ir yra legalus. Valstybinė mokesčių inspekcija išduota pažyma tėra
deklaracija apie sumokėtus mokesčius. Iš tiesų yra daug kitų reikalavimų,
kuriuos turi atitikti servisas: patalpos turi turėti tinkamą paskirtį,
sanitarinę zoną ir atitikti aplinkosauginius darbo saugos reikalavimus,
nustatytus teisės aktuose, panaudotos, išmestos autodalys turi būti tinkamai
surenkamos ir utilizuojamos, o ne išmetamos už tvoros, turi dirbti kvalifikuoti
darbuotojai, išmanantys transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto
reikalavimus, naudojami kokybiški įrenginiai, įrankiai ir matavimo priemonės,
kurios turi būti periodiškai tikrinamos, o galiojantys metrologinės patikros
atitikimą patvirtinantys dokumentai turi būti saugojami“, –sako
teigia asociacijos „Už saugų automobilį Lietuvoje“ (USAL)
vadovas.
„Svarbi dalis yra viešieji pirkimai.
Viešuosiuose pirkimuose perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar
tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas,
todėl pirkimo dokumentuose ji gali nusimatyti vieną iš kvalifikacijos
reikalavimų – teisę verstis veikla. Taigi, jei pagal kitų teisės aktų
reikalavimus tiekėjas tokios teisės neturi, vertiname, kad pirkime dalyvauti
negali. Taip pat jeigu tam tikrų paslaugų teikimui kitais teisės aktais yra
nustatyti privalomi reikalavimai, tiekėjas turi jų laikytis nepriklausomai nuo
to, ar pirkimo sutartyje jie yra nustatyti ar ne. Automobilių remonto įmonės
neatitinkančios reikalavimų neturi teisės siūlyti savo paslaugas“, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris,
transporto industrijos grupės vadovas Gytis Kaminskas.
Anot konferencijoje diskutavusių specialistų, šiuo metu galiojanti tvarka
yra perdėm griežta, o kontrolės nėra ir teisiniai aktai neveikia bei rinka palikta
savikontrolei.
Kondicionierių pildymas aikštelėse – pigu, bet pavojinga
Automobilių verslo profesionalams skirtoje konferencijoje diskutuota ir
apie šiltuoju sezonu šalia prekybos centrų išdygstančias palapines, kuriose
meistrai siūlo papildyti kondicionierius, kol automobilio savininkas
apsipirkinėja parduotuvėje. Nors
iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patogu, ne visose šią paslaugą teikiančiose
vietose darbuotojai patikrina sistemos sandarumą, kuris užtikrina, kad
kondicionierius šaltą orą pūs ne kelias dienas. Kaip teigia specialistai, jei
freonas pradingo, reikia ne pildyti freoną iš naujo, o pirmiausia suremontuoti kondicionierių.
Mat pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos reikalavimus oro
kondicionierių freono dujomis negalima pildyti tol, kol nėra užbaigtas būtinas
remontas ir užtikrintas sistemos sandarumas. Juolab, kad nesandarus
kondicionierius yra labai pavojingas – freonas labiausiai pavojingas gamtai,
jis ardo ozono sluoksnį.
„Servisuose, kuriuose ši paslauga atliekama, meistrai sistemą tikrina ir
prieš pildymą, ir po jo. Be to, automobilio savininkas iš legaliai veikiančių
servisų gauna garantiją, o jos suteikti nelegaliai veikiantys paslaugos
tiekėjai negali“, – pasakoja asociacijos prezidentas.
Atsižvelgiant į nekokybiško darbo poveikį sveikatai ir gamtai, USAL siekia
didesnį dėmesį skirti žaliajai darbotvarkei ir griežtinti reikalavimus paslaugų
tiekėjams: „Siekiame, kad kondicionierių pildymas galėtų būti atliekamas tik
tose patalpose, kurios būtų registruotos Aplinkos ministerijos valdomoje
valstybės informacinėje sistemoje“, – sako G. Garbinčius.
Techninės apžiūros monopolis
Taip pat keltas klausimas, ar
pagrįstai privalomosios techninės apžiūros pripažinimas patikėtas tik techninės
apžiūros centrams be galimybės plėsti galinčių suteikti šią paslaugą skaičių. Šiuo
metu privalomos techninės apžiūros
paslaugas vienoje zonoje teikia vienintelė, prieš 25 metus laimėjusi apžiūros
vykdytojo parinkimo konkursą, įmonė. Iš viso techninės apžiūros paslaugas
teikia 10 įmonių.
„Teoriškai tai yra tie patys servisai. Kodėl vis dar delsiama įsileisti
kitus žaidėjus į rinką? – retoriškai klausia USAL vadovas. – Tačiau tol, kol
klausimas dėl autoservisų statusų formalizavimo nėra išspręstas, kiti verslo
subjektai negali pretenduoti teikti techninės apžiūros paslaugas. Techninės
apžiūros veikla yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Susisiekimo
ministerijos, o automobilių remonto rinka palikta savireguliacijai be aiškiai
apibrėžto statuso. Šiuolaikinėje ekonomikoje tai – sunkiai suprantama.“