Malonus kvapas transporto priemonėje gali labai pagerinti Jūsų kelionių komfortą. Žinoma, kad kvapas tikrai būtų geras – pirmiausia reikia susitvarkyti transporto priemonę. Tai yra, pasirūpinti jos švara, kuri galima ne tik su specialistais bei jų turima įranga, tačiau ir savomis išgalėmis.
Nuostabius mašinos aromatus galite įsigyti Amourdevil.com prekybos vietoje. Kadangi kvapai automobiliui – AmourDevil.com yra labai įvairūs – kiekvieno poreikiai tikrai bus patenkinti. Tačiau kodėl automobilyje yra prastas kvapas ir kaip jį panaikinti ne tik kvapukais?
Gal mašina genda?
Labai dažnai prie nemalonių kvapų pirmiausia prisideda netinkamai veikianti mašina. Taip, kai mašina genda – svarbiausia toli gražu ne tai, kad joje yra blogas kvapas. Reikia tvarkyti gedimus, kad ji vėl veiktų puikiai. Tačiau labai dažnai kvapas pirmiausia parodo, kad yra gedimų. Dėl to labai svarbu, kad auto savininkai jo neignoruotų. Tai yra ne tik diskomfortas kelionių metu, tačiau net ir galimas pavojus.
Turite vaikų?
Prie nemalonaus kvapo tikrai gana ryškiai prasideda ir vaikai. Jie dažnai linkę palikti maisto likučius tokiose vietose, kurios atrodo sunkiai matomos. Taigi, kai mašinoje yra blogas kvapas – pirmiausia siūlome kuo detaliau apžiūrėti mašinos kampučius. Galbūt kažkur rasite maisto atliekas, kurios ir iššaukia tuos kvapus.
Tikrinkite tepalus
Gana dažnai prastą mašinos kvapą taip pat atskleidžia ir netinkami tepalai. Tiek tokiu atveju, kai jie yra sugedę, tiek tokiu atveju, kai jie yra netinkami. Bet kuriuo atveju svarbiausia yra keisti tepalus. Tik tokiu atveju dings ir blogas kvapas, ir vėl automobilis veiks puikiai.
Kuro kokybė
Galiausiai, reikia žiūrėti, kad Jūsų naudojamas kuras būtų geros kokybės. Tai yra tarsi garantija, kad mašina važiuos puikiai. Galiausiai, kad nebus nemalonaus kvapo, kuris ne ką mažiau apsunkina keliones.
Gera yra važiuoti su tokia transporto priemone, kuri yra ne tik funkcionali, tačiau ir maloniai joje kvepia. Tuomet kelionės bus kur kas jaukesnės, galbūt net ir saugesnės. Tik reikia sutvarkius mašiną pasirūpinti ir kvapukais, kurie, esame tikri, kad leis Jums naujam, gyvenimui prikelti net ir senus modelius.
Kiekvienas žino, jog geru vairuotoju negimstama – tai praktikos, gebėjimų ir geros vairavimo mokyklos klausimas. Vairavimo mokykla Vilniuje užtikrina itin kokybiškus B kategorijos vairavimo kursus, kuriuose daug dėmesio skiriama tiek teorijai, tiek praktikai. Taip pat pas mus yra organizuojamas papildomas vairuotojų mokymas. Mūsų darbuotojai žino, jog tik įdomi ir suprantama teorija padės vėliau praktikos metu, vairuojant. O sausai iškaltos taisyklės ir neįdomios paskaitos naudos turi labai mažai. Na, nebent sėkmingai išlaikytas teorijos egzaminas iš pirmo karto, tačiau mes norime suteikti Jums daugiau. Mūsų vairavimo mokykla Vilniuje siekia išmokyti žmogų ne tik vairuoti, bet ir atsikratyti baimės, įtampos ir nerimo vairavimo metu. Ir čia padės ne meditacija ar kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, o tiesiog tinkamos žinios ir įgūdžiai vairuojant įvairiomis eismo ir oro sąlygomis. Praktika vairuojant blogu oru, kuomet yra slidu, lyja ar yra blogas matomumas, padės įgauti įgūdžių ir pasitikėti savo žiniomis bei jėgomis.
Vairavimo mokykla Vilniuje “Vairuok čia“ kviečia visus, norinčius išmokti vairuoti į B kategorijos teorines ir praktines pamokas. Teorija vyksta gyvai Pylimo gatvėje Vilniuje, kur patogiai atvažiuoti galėsite ir su viešuoju transportu. Esame įsikūrę prie pat Halės turgaus. Taip pat, jeigu norite, galite rinktis pamokas online būdu, kuomet dėstytoja tiesiogiai dalyvauja pamokoje, dėsto mokomąją medžiagą ir atsako į Jums rūpimus klausimus. Beje, yra galimybė rinktis individualias teorijos pamokas su dėstytoja tiek online, tiek gyvai. Tokiu būdu pamokoje dalyvauja tik vienas mokinys ir jam skiriamas visas dėmesys, ieškoma sričių, kurias reikėtų patobulinti, aptariami aktualūs klausimai ir sprendžiamos užduotys. Dėstytoja, pasitelkusi vaizdinę medžiagą, kelių eismo schemas ir ženklus, aiškiai, suprantamai išdėsto tai, kas kartais sudėtingai aprašoma. Kuomet pradedamas praktinis mokymas, įgautos teorinės žinios jau atlieka didelę funkciją, todėl mokymas vairuoti būna greitesnis, efektyvesnis ir kokybiškesnis. Vairavimo mokykla Vilniuje į darbą priima tik patyrusius profesionalus, todėl instruktorių kompetencija neabejokite. Jie taip pat yra kantrūs, supratingi ir draugiški. Mūsų vairavimo mokykla Vilniuje netoleruoja nepagarbaus bendravimo, balso pakėlimo ar pašalinų užsiėmimų mokant vairuoti, todėl pagarbos tikimės ir iš mokinių. Pas mus taip pat yra organizuojamas papildomas vairuotojų mokymas, kas padės atgauti vairuotojo teises. Papildomas vairuotojų mokymas susideda iš teorinės dalies, pokalbio su psichologu, testo ir praktikos. Daug kas klaidingai mano, jog papildomas vairuotojo mokymas tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau tai netiesa, pas mus užtruksite vos pusdienį. Skambinkite mums ir mes atsakysime į visus rūpimus klausimus, nesvarbu, ar tai papildomas vairuotojų mokymas, ar kiti, su vairavimu bei kursais susiję klausimai.
Konkurencijos jausmas visada tvyro tarp panašių transporto priemonių rūšių. Vienas dažniausių šių dienų miestuose gyvenančių žmonių klausimų ką rinktis – dviratį ar paspirtuką? Dviratis yra greita, ekologiška ir patvari transporto priemonė, kuri puikiai tinka susisiekimui ir ypač pasivažinėjimams poilsiaujant gamtoje. Daug keliaujantiems, mobiliems ir nuolat skubantiems miesto žmonėms sulankstoma transporto priemonė yra idealus pasirinkimas. Paspirtuką sulenkus jį galima pasiimti bet kur – į autobusą, traukinį ar automobilį.
Pagrindinė priežastis, kodėl mieste paspirtukai yra labiau vertinami nei dviračiai – dviračių infrastruktūros trūkumas. Ne visada reikiamą vietą saugiai pavyks pasiekti dviračiu, jei nėra jam pritaikytų kelių. Paspirtuko naudojimas suteikia visiškai naujų galimybių. Kadangi paspirtukas yra lengvas ir manevringas, juo galima užvažiuoti ant įvairaus aukščio šaligatvių ar prireikus lengvai pernešti, jis yra puikiai tinkamas patogiam susisiekimui.
Šiuolaikiniai darbai žmones priverčia mažiau judėti ir daugiau laiko praleisti sėdimoje padėtyje. Tad dar vienas svarbus paspirtuko privalumas – galimybė keisti padėtį ir laikyseną stovint, todėl važiavimo metu, dirba daug kūno raumenų. Taip pat važiuojant paspirtuku nereikia nuo jo nulipti, paspirtuko pagrindas yra arti žemės, todėl maža griuvimų ir susižalojimų rizika. Paspirtukas taip pat yra kompaktiškesnis bei reikalauja mažiau priežiūros nei dviratis. Prieš kiekvieną važiavimą pakanka įvertinti tik padangų ir rankinio stabdžio būklę.
Taigi, šiandien labai populiari tiek elektrinių, tiek paspiriamų paspirtukų mada visgi yra pagrįsta. Palyginus abi šias transporto priemones, nesunku pamatyti, jog paspirtukai savo privalumais lenkia dviračius. Jie yra ekonomiškesni, ekologiškesni, patogesni ir dėl savo dizaino ypatybių gali išvystyti didesnį greitį, nesukeliant didelės susižalojimų tikimybės. Tačiau nesvarbu, kurį būdą keliauti iš šių dviejų pasirinkus, nes abu šie pasirinkimai daro didelę teigiamą įtaką ne tik aplinkai, bet ir žmogaus fizinei ir psichologinei gerovei.
Dažnai važiuodami 60 km/h leistino greičio kelio ruože jūs leidžiate sau greitį viršyti 5 km/h, nes manote, kad tokiu atveju nesukelsite pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, o tokio iš pirmo žvilgsnio nežymaus greičio viršijimo neužfiksuos greičio matuokliai? Tačiau jei vadovaujatės tokiu požiūriu, verta sužinoti keletą svarbių faktų apie greičio viršijimą.
Autoįvykiai dėl greičio viršijimo gali būti dažnesni
Nors kiekvienoje pasaulio šalyje yra renkami duomenys, kurie įtraukiami į statistiką bandant įvertinti kiek autoįvykių kiekvienais metais įvyksta dėl greičio viršijimo, ir paprastai tokie autoįvykiai sudaro kiek daugiau nei 30 %, vis dėlto tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni. Taip yra todėl, kad į tokią statistiką patenka tik tie autoįvykiai, kuriuose policijos pareigūnai randa neginčytinų įrodymų, susijusių su greičio viršijimu.
Vos kelių km/h skirtumas turi didelę reikšmę
Tyrimai rodo, kad net ir labai nedidelis automobilio judėjimo greičio pokytis turi reikšmingą įtaką. Automobiliui, kuris važiuoja 60 km/h greičiu, prireikia 45 m atstumo sustoti, jei staiga susiduriama su pavojinga situacija kelyje. Tuo tarpu automobilis, kuris važiuoja 65 km/h greičiu, tokioje pačioje situacijoje po 45 m nuvažiuoto atstumo stabdant vis dar važiuos apytiksliai 32 km/h greičiu.
Taigi, kuo greičiau yra važiuojama, tuo sunkiau yra sustabdyti transporto priemonę. Greičio viršijimas sumažina vairuotojo gebėjimą greitai reaguoti į eismo įvykius, kadangi tokiu atveju yra aprėpiamas didesnis atstumas per trumpesnį laiką. Todėl ir distancija, kurios prireikia sulėtinti automobilį arba jį sustabdyti, pailgėja didinant greitį. Dėl šių priežasčių važiuojant leistinu greičiu tampa lengviau matyti, kas vyksta aplinkui, kartu padidinant tikimybę laiku priimti teisingus sprendimus ir išvengti autoįvykio.
Greičio viršijimas nesutaupo daug laiko
Neretai vairuotojai greitį viršija tikėdamiesi sutaupyti daugiau laiko ir bandydami norimą tašką pasiekti greičiau, tačiau iš tikrųjų greičio viršijimas nepadeda sutaupyti daug laiko. Tyrimai rodo, kad net ir sąlyginai ilgą atstumą važiuojant 5 km/h didesniu nei leistina greičiu, yra sutaupoma labai nedaug laiko. Taigi, jei jūs važiuojate 65 km/h greičiu kelyje, kuriame yra leidžiamas 60 km/h greitis, kas 10 km jūs sutaupote vos 46 sekundes – ir tiek nedaug laiko jūs sutaupote tik tuo atveju, jei kelyje nėra kitų automobilių ir jūs nepatenkate į transporto priemonių spūstis.
Greičio matuokliai ir baudos už greičio viršijimą
Momentiniai greičio matuokliai, vidutinio greičio matuokliai ir trikojai greičio matuokliai – visa tai yra puikiai pažįstama daugeliui mūsų tautiečių. Skaičiuojama, kad vien praėjusiais metais (2020 m.) užfiksuota daugiau nei 800 000 greičio viršijimų! Ir nepaisant to, kad baudos už greičio viršijimą yra pakankamai didelės ir griežtos, akivaizdu, jog tai priverčia susimąstyti ne kiekvieną vairuotoją. Tuo tarpu tie vairuotojai, kurie yra linkę viršyti greitį, tačiau stengiasi saugotis greičio matuoklių, nes nenori gauti piniginių baudų (ar netgi atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu), taip pat turėtų nepamiršti, kad greičio viršijimas – net jei yra kalbama apie greičio viršijimą vos 5 km/h – turi didelės įtakos didesnėms kuro sąnaudoms.
Kaip bebūtų, net jei vairuotojo negąsdina baudos už greičio viršijimą ir minėtos didesnės kuro sąnaudos, vertėtų pagalvoti apie savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.
Autoįvykių tikimybės didėjimas ir mažėjimas
Iki šiol buvo atliktas ne vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jei kiekvienas vairuotojas miesto gatvėmis savo automobiliu važiuotų bent 1,6 km/h lėčiau, tai autoįvykių tikimybę sumažintų net 6 %.
Statistika rodo, kad tikimybė patekti į autoįvykį kaskart padvigubėja, jei važiuojant 60 km/h leistino greičio ruože greitis yra padidinamas 5 km/h. Tuo tarpu, jei automobilio greitis sumažinamas 5 km/h, autoįvykių tikimybė gali sumažėti bent 15 %.
Taigi, geriausias būdas keisti vairuotojų požiūrį į greičio viršijimą yra nuolatinė komunikacija ir informavimo priemonės. Kuo dažniau ir daugiau bus kalbama apie greičio viršijimo pavojus, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis sulaukti.
Pavasaris Lietuvoje pasižymi vienomis iš nepastoviausių orų sąlygų, kai malonius šilumos pliūpsnius bet kada gali atvėsinti dar žiemos šalčiu alsuojančios naktys. Būtent tokie svyravimai yra vieni didžiausių išbandymų automobilių vairuotojams, turintiems prisitaikyti prie abiejų sezonų – šiltojo ir šaltojo – kombinacijos pateikiamų siurprizų keliuose.
Lenktynininkas Karolis Raišys, sporto gerbėjams puikiai pažįstamas kaip nuolatinis istorinių automobilių Monte Karlo ralio dalyvis, pernai triumfavęs su 1958 m. gamybos „Jaguar XK150“ modeliu, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vairuotojams patartina įdėmiau stebėti orų prognozę ir būti nuolat nusiteikusiems važiuoti permainingomis sąlygomis.
Todėl itin svarbi dėmesio koncentracija į vairavimą. Saulei pašvietus asfaltas sparčiai džiūsta, tačiau tam tikrose jo atkarpose vis dar gali pasitaikyti drėgnų ar net apledėjusių ruožų.
„Budrumas kelyje ir nedaryti pašalinių dalykų jau savaime daro kelionę saugesnę. Svarbiausia važiuojant – neužmiršti vairuoti. Būti atidžiam ir pasirinkti tinkamą greitį pavasarį yra vienas kertinių dalykų, ypač miškingose vietovėse, kuriose gali ir gyvūnai išbėgti, o šešėliuose sausą asfaltą staiga pakeisti apledėjusi atkarpa“, – įspėja lenktynininkas.
Išvengti incidentų padeda ir patys automobiliai
K. Raišio teigimu, pavasaris ypatingas ir tuo, kad dažnai keliuose atsiveria duobės, kurios ypač pavojingos posūkiuose. Juose pasirengiame įvažiuoti į trajektoriją tam tikru kampu, kurį netikėtai gali tekti pakeisti ir taip galima paprastą automobilį išprovokuoti slysti.
„Tokiais atvejais minėtas patarimas pasirinkti saugų greitį ir budriai stebėti situaciją yra dvigubai svarbesnis. Kiekvienu atveju patarimai vairuotojams gali skirtis, tačiau galima taikyti universalią taisyklę – labai svarbu rinktis vairavimą pagal automobilį.
Yra markių, kaip pavyzdžiui „Jaguar“, kurių visi modeliai yra vairuotojo automobiliai ir pagirtinai reaguoja į komandas. Tačiau net ir prie jų vairo svarbu neužsimiršti ir neatsipalaiduoti – net ir pasirinkus vairuotojo automobilį, reikia pačiam likti vairuotoju automobilyje“, – teigia lenktynininkas.
Istoriniais automobiliais lenktyniaujantis vairavimo specialistas pažymi, kad šiuolaikiniai modeliai labai lengvina vairuotojų gyvenimą siūlydami daugybę elektroninių pagalbinių sistemų, kurios padeda išsilaikyti ant kelio. Prabangesniuose automobiliuose vairuotojai taip pat gali nustatyti iš anksto konkrečioms važiavimo sąlygoms suderintus režimus (angl. drive modes), atitinkamai reguliuojančius galios, stabdymo, pavarų dėžės ar vairo stiprintuvo veiksmus.
Pažangiausių šiuolaikinių automobilių stabilumo programų kompiuteriai per sekundės dalis sugeba įvertinti galybę parametrų – vairo pasukimo kampą, kiekvieno rato sukimosi greitį, galios momentą ir daugybę kitų, kad iš anksto numatytų galimus iššūkius. Taip, pavyzdžiui, veikia į atnaujintą „Jaguar F-Pace“ įdiegta išmanioji pavaros dinamikos sistema, gebanti iš anksto nukreipti sukimo momentą reikalingiems ratams ir išlaikanti automobilio kontrolę dar prieš jam imant slysti.
Jos algoritmas, remdamasis iš jutiklių gaunamais duomenimis, nustato veiksmų akceleratoriumi ir vairu poveikį galimam ratų slydimui ir nuolat juos seka, lygindamas su variklio, pavarų dėžės ir traukos kontrolės sistemos atsaku. Taip nustatoma tiksli trauka, reikalinga kiekvienam ratui, neleidžiant prarasti sukibimo.
„Šešėliai ir apšviestos vietos pavasarį išsiskiria labiausiai varijuojančiu sukibimu – skiriasi kaip diena ir naktis. Traukos paskirstymo sistemos labai padeda būtent tokiomis permainingomis sąlygomis keliuose, kai kiekvienas ratas vienu metu gali gauti skirtingą sukibimą, tokiais atvejais jos tiesiog nepamainomos“, – pažymi K. Raišys.
Progresyvios technologijos talkina vairuotojui
Ar suteikia daugiau saugumo visų varomų ratų sistema? Lenktynininkas šį klausimą norėtų pasukti kiek kitu kampu ir paklausti, o kas ir kaip ja naudojasi? Sunkiai pravažiuojamuose keliuose atsakymas į šį klausimą labai paprastas, tačiau 99 proc. laiko nenulipant nuo asfalto daugiau dėmesio vertėtų skirti geroms padangoms ir dėmesingam vairavimui.
Vis dėlto, anot K. Raišio, visų varomų ratų sistema bet kokiame kelyje įgauna privalumo kartu su programiniu technologiniu palaikymu.
„Galimybė pasitelkti visus ratus, kad automobilis būtų stabilus ir saugus kelyje, yra, žinoma, privalumas. Bet jis išpildomas geriausiai tuomet, kai valdomas šiuolaikinių sistemų įgalina tikslesnį automobilio elgesį platesne važiavimo situacijų amplitude“, – akcentuoja lenktynininkas.
Kitas svarbus momentas – pakaba. Šios srities inžinerija jau pasiekė tokią stadiją, kai valdymo sistemos gali analizuoti ratų ir kėbulo padėčių, pagreičio, stabdžių bei kitus nuolat kintančius duomenis ir jų kombinacijai pasiūlyti optimalius pakabos nustatymus.
„Visos elektroninės automobilio valdymo sistemos, kurios slidžiame ar neslidžiame kelyje palaiko jį nesisukantį, neslystantį, neprasisukančiais ir neužblokuotais ratais, labai padeda pagrindinei sistemai – vairuotojui. Svarbu, kad ir jo kompiuteris dirbtų ne mažesniu greičiu nei geba automobilis. Svarbu, kad slidžioje atkarpoje pamatęs sauso asfalto lopinėlį vairuotojas bandytų jį kliudyti ir padėtų visoms sistemoms greičiau, efektyviau atlikti savo darbą bei suvaldyti automobilį“, – apibendrina K. Raišys.
Po ilgokos pertraukos gausiai iškritęs sniegas šiais metais tapo rimtu iššūkiu ne tik kelininkams ir miestų priežiūros tarnyboms. Sudėtingos eismo sąlygos greitai išsklaidė iliuzijas, kad aukštesnis kėbulas visuomet suteikia geresnį pravažumą, o vairuoti ant slidžios dangos – lengva. Erdvių, modernius elektroninius pagalbininkus turinčių visureigių praktiškumu ir saugumu šiuo periodu įsitikino ne vienas vairuotojas.
Daugeliui vairuotojų teko prisiminti arba išmokti, kad tikrąjį pravažumą užtikrina tik nuolatinė keturių ratų pavara, ganėtinai didelė prošvaisa, blokuojami reduktoriai ir geros žieminės padangos. Trumpai tariant, nesirūpinti dėl iki namų nenuvalyto kelio galima tik turint tikrą visureigį.
Išryškėjo ir dar viena problema. Žiemoms panašėjant į pavasarius vairuotojai pamiršo automobilių valdymo ant slidžios dangos įgūdžius, o jaunesni nė neturėjo kada jų įgyti. Gelbėja tik tai, kad šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti pagalbinėmis sistemomis, kurios švelnina neapgalvotų ir netikslių veiksmų pasekmes.
Didelis – nebūtinai pravažus
2021 metų Dakare 23-iąją vietą užėmęs lenktynininkas Antanas Juknevičius šią žiemą ir pats išnaudoja tikro visureigio privalumus. Šalia sostinės turi sodybą ir nors kelias iki jos dažniausiai būna nenuvalytas, net ir pusės metro sniego sluoksnis didesnio pravažumo automobiliui – ne kliūtis. Netgi stačią įkalnę netoli namų įveikia nesunkiai, tačiau svečiams tai nepavyksta.
„Žmonės stebisi, kad ir mano, ir jų automobilių ratai – varantieji, tačiau koks skirtumas! Nesvarbu, kiek varančiųjų ratų, jei nėra lėtesnės pavaros, trūksta prošvaisos ir kitų privalumų, neužvažiuosite. Pasistumsite kelis metrus per sniegą ir sustosite“, – komentavo jis.
A. Juknevičius pastebėjo, kad išaugus didesnių automobilių paklausai daugelis kompanijų pradėjo gaminti miesto visureigius. Šie modeliai dažniausiai turi nenuolatinę keturių varančiųjų ratų pavarą ir šiek tiek aukštesnį kėbulą, tačiau sudaro gero pravažumo įspūdį.
„Realiomis sąlygomis su tokiais automobiliais ne tik sodybos žiemą nepavyks pasiekti, bet dar ir gerame purvyne galima įklimpti. Todėl suprantantys galimybių skirtumus renkasi tikruosius visureigius, o su tokiu modeliu kaip „Defender“ gali nuvažiuoti toliau nei sugebėtų bet kas kitas“, – kalbėjo visureigių entuziastas.
Jį stebina dalies vairuotojų įprotis taupyti padangoms. Anot lenktynininko, net ir geriausias visureigis nudilusiomis ar sezonui netinkančiomis padangomis nepajudės iš vietos. Jos netgi neturi būti pačios brangiausios, užtenka išsirinkti ganėtinai kokybiškas.
Pataria pasidarbuoti kastuvu
Anot A. Juknevičiaus, Lietuvoje šiais metais dar neprisnigo tiek, kad negalėtų pravažiuoti toks automobilis, kaip „Land Rover Defender“. Pakabos oro pagalves turintis modelis ne tik važiuoja komfortiškai, bet ir jo reguliuojamo aukščio prošvaisą sudėtingomis sąlygomis galima padidinti nuo 218 iki 291 mm.
Norint, kad ratai neprasisuktų, o automobilis bet kokioje situacijoje pajudėtų iš vietos, svarbiausias rodiklis – išvystomas sukimo momentas. Dideliu našumu pasižymi kiekvienas visureigių etalonu vadinamo „Land Rover“ modelis – ne tik „Defender“, bet ir „Evoque“ ar „Velar“.
Išsikapstyti iš pusnimi tapusios stovėjimo vietos, kaip teigia A. Juknevičius, neturint tikro visureigio pavyks tik nuoširdžiai pasidarbavus kastuvu. Dėl atmestino darbo gali būti priešingas rezultatas ir galiausiai automobiliui išvaduoti reiks dvigubai daugiau laiko.
„Automobilis gali atsistoti skersai arba vos pavažiavęs į priekį įklimpti, o tuomet taps gerokai sudėtingiau atlaisvinti kelią, nebeliks laisvos erdvės, kasti teks ir po pat dugnu. Todėl iš pradžių reikia šiek tiek ilgiau kasti ta kryptimi, kuria ketinate važiuoti. Jei pavyks nors šiek tiek įsibėgėti, ko gero, išvažiuosite“, – patarė A. Juknevičius.
„Defender“ savybes įvertino ir Baltijos šalių žurnalistai – Lietuvoje ir Latvijoje jis tapo Metų visureigiu, o Estijos metų automobilio rinkimuose užėmė antrą vietą.
Pranašumo suteikiančios pagalbos
A. Juknevičiui naujasis „Land Rover Defender“ patinka tuo, kad šis modelis tenkina ne tik patyrusių visureigių entuziastų, bet ir eilinių vairuotojų poreikius. Pirmieji ir be išmaniųjų sistemų žinos, kaip išnaudoti visas automobilio galimybes, o antriesiems jos padės kiekvienoje situacijoje.
„Ir naudotis labai paprasta (paspaudus žiemos režimo mygtuką maksimaliai padidėja prošvaisa, aktyvuojamas diferencialų blokavimas, ratų prasisukimą ribojančios sistemos), ir galima ramiai važiuoti į priekį. Visi dabar moka naudotis išmaniaisiais telefonais, todėl ir dėl tokio visureigio problemų tikrai nekils“, – juokavo lenktynininkas.
„Land Rover“ modeliams pranašumo ne pirmus metus suteikia „Terrain Response“ sistema. Tai – patentuota įranga, leidžianti vairuotojui pasirinkti važiavimo režimą pagal kelio dangą. Naujos „Terrain Response 2“ sistemos netgi pačios automatiškai parenka svarbiausius parametrus pagal įveikiamą paviršių.
Vairuotojui iki šiol palikta galimybė pačiam pasirinkti konkretų nustatymą, pavyzdžiui, aktyvavus sniego režimą įvertinamas kelio nuolydis, sukibimo koeficientas, išilginis automobilio pasvirimas, aplinkos temperatūra, o pagal visus rodiklius užtikrinamas optimalus sukibimas net ir ant itin slidaus paviršiaus.
Įvairiose situacijose vairuojant „Defender“ pagelbėti gali ir „ClearSight Ground View“ technologija, centriniame ekrane rodanti, kas yra tiesiai prieš priekinius ratus. Įprastai šį vaizdą užstoja variklio dangtis, o su šia sistema nė neišlipant į lauką mažėja tikimybė kliudyti kažką automobilio priekiu, taigi tokia sistema pravarti parkuojantis.
Kiekvienas pasirenka savo greitį
Išsiveržus iš sniego ir ledo gniaužtų pernelyg skubėti nereikėtų. Kaip pažymėjo ralio lenktynininkas Karolis Raišys, esant mažesniam sukibimui slydimą dažnai galima tiesiog išprovokuoti grubiais judesiais. Anot jo, tai itin būdinga mažiau patirties turintiems, įsitempusiems vairuotojams.
„Reikia numatyti kuo daugiau veiksmų į priekį, t. y. žiūrėti toliau nei įprastomis sąlygomis. Jei jau patenkate į tokią situaciją, kad reikia išvengti kliūties, elkitės švelniai, nesukite vairo labai staiga, nespauskite iki dugno akceleratoriaus“, – patarė pašnekovas.
Anot jo, važiuoti ant slidžios dangos reikia tokiu greičiu, kuris nekelia įtampos pačiam vairuotojui. Į aplinkinius, kurie galbūt norėtų važiuoti greičiau, lenktynininkas patarė nekreipti dėmesio, jų pasitikėjimas savimi nebūtinai atitinka tikruosius įgūdžius.
„Greičio ribojimo ženklai nurodo maksimalų leistiną, o ne saugų tos dienos ir konkrečių sąlygų greitį. Tokią žiemą kaip ši susiformavusius įpročius reikėtų pamiršti, nes situacija yra visiškai kitokia“, – konstatavo lenktynininkas.
K. Raišys mėgsta vairuoti senesnius automobilius be elektroninių pagalbininkų, dažniausiai – lengvus modelius su mechaninėmis pavarų dėžėmis ir geru grįžtamuoju ryšiu. O sunkesnėse moderniose transporto priemonėse pagalbinės sistemos ir jam – būtinas atributas.
„Elektronika labai padeda ir, sakyčiau, be jos moderniame automobilyje būtų sudėtinga. Kuo jos daugiau ir kuo ji išmanesnė, tuo lengviau kiekvienam vairuotojui. Netgi nesvarbūs jo įgūdžiai, tiesiog šiuolaikiniai automobiliai sukurti kitaip“, – kalbėjo jis.
Naujasis „Toyota Yaris“ prestižiniuose Europos apdovanojimuose „Autobest“ pelnė „Safetybest 2020“ įvertinimą. Jis įteiktas už pirmą kartą B segmente Europoje įdiegtas ir pritaikytas saugos priemones – centrines oro pagalves.
„Autobest“ komisiją sudaro 31 narys iš skirtingų šalių ir didžiausių Europos automobilių rinkai skirtų leidinių. Ji įvertino „Toyota“ indėlį į automobilių inovacijas – į vieną mažiausių bendrovės modelių, naująjį „Yaris“, įdiegta daug pažangių technologijų.
„Yaris“ pagamintas naudojant naująją Japonijos automobilių gamintojo GA-B platformą. Modelis sukurtas pagal pažangiausius saugumo standartus: ypač stiprus ir tvirtas jo kėbulas, kad būtų apsaugoti automobilio keleiviai. Drauge tai – pirmasis „Toyota“ modelis, aprūpintas centrinėmis (tarp vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio) SRS saugos pagalvėmis. Tapusios standartinės saugumo įrangos dalimi, jos apsaugo tuo atveju, kai dėl šoninio smūgio priekyje sėdintys žmonės gali susidurti vienas su kitu.
Į naująjį „Yaris“ įdiegtas pažangiausias „Toyota Safety Sense“ saugos sistemų rinkinys, be to, šis modelis yra pirmasis „Toyota“ gamoje, aprūpintas moderniausia sistemos versija. Be susidūrimo išvengimo pagalbinės sistemos (angl. „Pre-Collision System“, PCS) su pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimo funkcija, išvažiavimo iš eismo juostos perspėjimo (angl. „Lane Departure Alert“, LDA) su radarais, adaptyvios pastovaus greičio palaikymo (angl. „Adaptive Cruise Control“, ACC) sistemų, ji papildyta važiavimo eismo juostoje pagalba. „Toyota Safety Sense“ rinkinyje yra ir sistemos, padedančios vairuoti kilus avarinei situacijai, arba važiavimo sankryžoje asistentas, praverčiantis, kai tenka kirsti kelią ir priešpriešinio eismo srautą.
Tai – jau antras kartas, kai „Toyota“ pelno „Safetybest“ apdovanojimą. Paskutinį kartą šis prizas Japonijos automobilių gamintojui įteiktas 2017-aisiais, nuo tada „Toyota Safety Sense“ saugos ir vairavimo pagalbų sistemų rinkinys tapo standartiniu visai gamintojo modelių gamai. Tad šis asistentų rinkinys yra ne tik standartinės „Yaris“ įrangos dalis, bet ir turi gausybę pažangių vairavimo pagalbos sistemų, rodančių, kad saugumas yra kertinis bet kurio naujo „Toyota“ automobilio elementas.
Naujasis „Yaris“ pateko ir į finalinį „Autobest 2020“ apdovanojimų sąrašą.
„Autobest“ komisiją sudarantys nariai atstovauja 31-ai Europos šaliai, taigi tai yra didžiausi pasaulyje nepriklausomos automobilinės žiniasklaidos rengiami apdovanojimai. „Autobest“ komisija skiria daug dėmesio automobilių pramonės investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, lėšoms ekologiškiems automobiliams ir technologijoms, paramai skirtingiems Europos regionams.
Nuo pat pirmojo automobilio pasirodymo mechaninio įrenginio, kuris skirtas pasukti ratus, funkcija pasikeitė bene mažiausiai. Tačiau jis pats keitėsi daug kartų ir iš paprasto įrenginio ratams pasukti tapo daugiafunkciniu prietaisu, kuriuo galima valdyti kur kas daugiau automobilio funkcijų.
Vaire, visų pirma, vietą atrado daugybė papildomų funkcijų: garso signalas, radijo ir muzikos, kruizo kontrolės valdikliai, pavarų perjungimo svirtelės, oro pagalvė. Pakito ir medžiaga, iš kurios jis gaminamas: rėmas, anksčiau gamintas iš medžio, plieno bei aliuminio, šiuo metu įprastai yra iš magnio.
Šimtametė istorija
Pirmasis ovalus vairas pasirodė „Panhard 4 HP“ automobiliuose 1894 m. liepą vykusiose lenktynėse Paryžius-Ruenas (Rouen). Tai buvo labiau automobilio kaip visiškai naujo išradimo pristatymas, o ne lenktynės: apie 100 km atstumą įveikiančios transporto priemonės su vidaus degimo varikliais turėjo demonstruoti ištvermę.
Lenktynėse dalyvavo ir „Peugeot“ automobiliai, tuo metu priminę motorizuotas karietas – priekiniai ratai buvo valdomi rankena, o galią jiems perdavė 2 laipsnių pavarų dėžė bei 4 cilindrų variklis. Daugelyje automobilių tuo metu keleiviai buvo sodinami vienas priešais kitą kaip šiuolaikiniame autobuse ar traukinyje. Gamintojai neskubėjo pabėgti nuo arklio tempiamos karietos modelio.
1894 m. lenktynėse pirmą vietą pasidalijo būtent šie modeliai – „Panhard 4 HP“ bei „Peugeot“ su rankinio valdymo svirtimi. Tai buvo lūžis, parodęs, jog ovalus vairaratis gali visaverčiai atstoti valdymo svirtį.
Vieni pirmųjų tuo pasinaudojo „Peugeot“, 1901 m. pristatę bene novatoriškiausią to laikotarpio automobilį, kuris visiškai nebepriminė arklio traukiamos karietos. „Peugeot Type 36“ priekyje buvo sumontuotas variklis su kapotu, o jo ratus reikėjo sukti ovaliu vairaračiu.
Greitai atrado privalumus
Automobilio pionieriai greitai suvokė, jog vairuotojui kur kas lengviau pasukti ratus ovaliu vairu nei rankena. Ovali forma leidžia jį tvirtai laikyti sukant, taip pat reikia mažiau pastangų norima kryptimi pasukti ratus. Vėliau pradėti gaminti vairai su stiprintuvais, lengvinančiais sukimą važiuojant nedideliu greičiu.
Vairas visada buvo meno kūrinys, viena svarbiausių interjero detalių. Nepaisant to, jis tapo įvairių inovacijų tramplinu. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje išpopuliarėjo oro pagalvės – taip šis ovalas tapo ne tik pagrindiniu automobilio valdymo įrankiu, bet ir svarbiu pasyvaus saugumo elementu.
Daugeliui tokio tipo inovacijų pagreitį suteikia automobilių sportas. „Peugeot 908“ modelyje visi valdymo prietaisai buvo išdėstyti ant vairo – tas pats principas naudojamas šiuolaikiniuose kasdieniuose „Peugeot“ automobiliuose. Skirtumas tik tas, jog radiją ar telefoną įprastai valdyti galima ne tik ant vairo, bet ir lietimui jautriame ekrane ar centrinėje konsolėje įtaisytais mygtukais – vairuotojas pasirenka jam patogiausią būdą.
2012 m. debiutavusiame „Peugeot 208“ modelyje buvo pristatytas „i-Cockpit®“ – revoliucinis sprendimas, perkėlęs prietaisų skydelio vaizdą virš vairo. Pats vairas tapo mažesnis, o tai padidino matomumą bei erdvę vairuotojo kojoms.
„i-Cockpit®“ šiandien montuojamas visoje „Peugeot“ automobilių gamoje, o naujieji 208 bei 2008 turi dar naujesnį „i-Cockpit® 3D“ sprendimą su hologramine projekcija prietaisų skydelyje. Tai dar labiau paryškina svarbiausią informaciją vairuotojui.
Iki šios dienos daugiau nei šeši milijonai klientų išbandė šią sistemą, kuri kol kas lieka unikali visame automobilių pasaulyje.
Vairas greitai dings?
2014 m. „Google-Car“ pradėjo visiškai autonominių automobilių erą. Jis išsiskiria tuo, jog neturi nei vairo, nei akceleratoriaus ar stabdžio pedalų. Vienintelis į prietaisų skydelį integruotas mygtukas yra skirtas visiškai sustabdyti automobilį.
2015 m. liepą „PSA Group“ pradėjo specialią programą „Autonomous Vehicle for All“ (AVA) ir buvo pirmasis gamintojas, pradėjęs savavaldžių transporto priemonių bandymus Prancūzijos gatvėse. Šios programos tikslas – ištobulinti įvairias funkcijas, kurios leistų vairuotojui visiškai atsitraukti nuo automobilio valdymo.
Šiuo metu tarptautinė motorinių transporto priemonių gamintojų organizacija „International Organization of Motor Vehicle Manufacturers“ (OICA) suskirstė autonominį važiavimą į penkis lygius ir kiekvienam priskyrė tam tikras savybes:
1 lygis. „Hands on“. Vairuotojas privalo nuolat laikyti rankas ant vairo.
2 lygis. „Hands off“. Vairuotojas kartais gali nuimti rankas nuo vairo, tačiau privalo nuolat sekti važiavimo būseną ir būti pasiruošęs perimti automobilio valdymą.
3 lygis. „Eyes off“. Vairuotojas kartais gali nežiūrėti į kelią, tačiau būti pasiruošęs perimti automobilio valdymą.
4 lygis. „Mind off“. Vairuotojas gali visą kelionės laiką užsiimti kita, su vairavimu nesusijusia veikla.
5 lygis. „Driverless“. Visiškai autonominis vairavimas, be vairuotojo.
Dabar kai kurie „Peugeot“ automobiliai jau turi AVA programoje ištobulintas sistemas, užtikrinančias pirmą bei antrą autonominio važiavimo lygius. Pavyzdžiui, aktyvi įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema „Active Lane Departure Warning“ (ALDW) koreguoja automobilio judėjimo trajektoriją vairu, jei šis artėja prie eismo juostą žyminčios linijos. Automatinio parkavimo sistema „Full Park Assist“ valdo automobilio greitėjimą, stabdymą ir vairą, kai įvažiuojama į stovėjimo vietą ar iš jos išvažiuojama, o vairuotojo dėmesingumo stebėjimo sistema „Driver Attention Alert“ nuolat stebi važiavimo nukrypimus iš eismo juostos, rankų laikymą ant vairo ir vertina dėmesingumą.
Autonominis vairavimas turės įtakos automobilio naudojimui. Šiuo metu vairas atrodo normali automobilio sudedamoji dalis, o pasiekus penktą autonominio važiavimo lygį tebus nereikalinga detalė. Vairavimo entuziastai, kurių automobiliai turės vairus, bus atpažįstami tarsi dabartiniai vinilines plokšteles perkantys melomanai.
Kuomet vartotojus ima dominti vairavimo kursai, visų pirma jie turi suprasti, kad rinkoje yra labai didelė vairavimo mokyklų pasiūla – ypač sostinėje. Vairavimo mokyklos Vilniuje jau seniai sulaukia labai didelio vartotojų dėmesio, o tai reiškia, kad esant didžiulei paklausai, atsiranda ir didelė pasiūla. Be abejo, didžiulis asortimentas nemenkai daliai vartotojų ima kelti dar daugiau įvairių dilemų ir klausimų. Tikrai ne kiekvienam žmogui atrodo paprasta ir lengva pasirinkti iš didžiulės skirtingų vairavimo mokyklų gausos. Tačiau vėlgi, viskas labai tiesiogiai priklauso nuo to, kokie yra jūsų lūkesčiai ir kokius sprendimus vairavimo mokyklų paieškai jūs planuojate pasirinkti.
Žinoma, šiandien vairavimo mokyklų paiešką yra lengviausia atlikti pasinaudojus internetu. Tai reiškia, kad jums reikėtų nevengti naudotis internetine paieškos sistema, joje suformuojant atitinkamas tikslines užklausas, susijusias su tuo, ko jūs ieškote. Pavyzdžiui, jei norite išsirinkti vairavimo mokyklą, kuri veikia Vilniuje, tai turėtumėte nurodyti ir naudodamiesi internetine paieškos sistema. Tai leistų jums surasti būtent tų vairavimo mokyklų internetinius tinklalapius, kurios veikia Vilniuje. Kaip bebūtų, jų bus labai daug, todėl naudinga iš anksto žinoti ir tai, ko jūs tikitės ir ką jūs norite atrasti. Žinodami savo pagrindinius lūkesčius, jūs taip pat galėsite palengvinti visą paieškų procesą, sutaupydami ir daugiau savo brangaus laiko.
Nors kiekvienas vartotojas turi savo požiūrį ir kelia skirtingus reikalavimus, visuomet yra naudinga atsižvelgti į tai, kiek metų vairavimo mokykla vykdo savo veiklą, kokios trukmės vairavimo kursus ji siūlo, kokiais automobiliais yra mokoma vairuoti, kas moko praktinio vairavimo ir kokia yra vairavimo instruktorių turima patirtis, kokia yra vairavimo kursų kaina, ką apie vienas ar kitas vairavimo mokyklas kalba kiti vartotojai ir kt. Visą šią informaciją šiandien yra labai nesudėtinga sužinoti pasinaudojus internetu, todėl jei jūs nepamiršite apsilankyti internetiniuose vairavimo mokyklų tinklalapiuose, galėsite gerokai lengviau pasirinkti.
Taigi, kaip jau supratote, naudodamiesi internetu šiandien galite labai greitai ir lengvai surasti vairavimo mokyklą, kuri veikia jūsų mieste.
Lietuvos jaunieji vairuotojai yra antri pagal neprofesionalumą Europos Sąjungoje po britų. Negi lietuviškos kelių eismo taisyklės yra tokios sudėtingos ir jas išmokti taip sunku?
Naujausi tyrimai skelbia, kad lietuviai vairuotojai yra žioplių vairuotojų sąrašo antroje vietoje po Didžiosios Britanijos vairuotojų. Būtent britai, neseniai išsilaikę teises, pasirodo, prasčiausiai išmano KET. Lietuviai taip pat nepasižymi didelių taisyklių išmanymu. Ar iš tikrųjų kelių eismo taisyklės Lietuvoje tokios sudėtingos ir niekaip neįkandamos jaunoms galvoms, nors matematika ir fizika – vieni juokai…
Kelių eismo taisyklės – tarptautinės
Lyginti KET išmanymo tarp tam tikrų šalių vairuotojų lygį yra gana paprasta, nes kelių eismo taisyklės yra tarptautinės. Kaip gi kitaip? Įsivaizduokite, jei visur kelių eismo taisyklės (KET) būtų skirtingos. Atvykęs iš vienos šalies į kitą vairuotojas turėtų iš naujo jų mokytis, o nepakankamai gerai jas išstudijavęs, iš karto padarytų avariją arba bent KET pažeidimą. Tarptautinės taisyklės leidžia skirtingų šalių vairuotojams vairuoti visur vienodai.
Tiesa, skiriasi tik kai kurie momentai – kelių ženklinimas, leidžiami greičiai, kai kurie kelių ženklai. Taip pat būtina žinoti policijos požiūrį į tam tikrus lengvus KET pažeidimus. Pavyzdžiui Lietuvoje viršijant greitį iki 10 km/h galima sulaukti tik perspėjimo greitai nevažinėti, tuo tarpu Olandijoje bent 5 km/h viršytas greitis gali baigtis minimalia bauda.
Kelių eismo taisyklės mokyklose
Kelių eismo taisyklės yra pradedamos mokyti dar darželyje. Dažniausiai tai pėstiesiems skirtos KET dalys, kurios nusako, kaip kirsti gatvę ar eiti kelkraščiu. Supažindinus su šviesoforu vaikus mažėja rizika, kad jie papuls į avariją eidami per gatvę. Vėliau kelių eismo taisyklės mokomos ir pradinėje mokykloje. Vidurinėje mokykloje kursai baigiasi. Kartais apsiribojama kai kurių kelių eismo taisyklių priminimu klasės valandėlės metu, tačiau pamokų vis tiek yra per mažai. Patys svarbiausi kursai yra vedami jau vairavimo mokyklose abiturientams, kurie stengiasi kuo greičiau kursus baigti ir toliau ruoštis brandos egzaminams. Taip prasideda “studento sindromas” – viskas mokomasi paskutinę naktį, išlaikomi egzaminai, o po poros dienų viskas sėkmingai pamirštama. Jei mokykloje kiekvienais metais būtų privalomos kelių eismo taisyklių paskaitos ir kursai, gal tokio skuboto mokymosi ir nebūtų…
Kelių eismo taisyklės patikrinamos kas metai
Kelių direkcija kas metai organizuoja ne vieną renginį, kurio metu esantys vairuotojai gali pasitikrinti, ar nepaseno jų KET žinios. Kelių eismo taisyklės kas metai pasipildo vis naujais punktais, todėl būtina tikrinti vairuotojų žinias, ar jie įsisavina naujus pakeitimus. Kartais patyrę vairuotojai neišlaiko elementariausio KET egzamino, kurių dabar internete – devynios galybės. Tai tik parodo, kad Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama kelių eismo taisyklių žinioms gilinti.
Ne vienas lietuvis, pabuvojęs užsienyje, įgauna daug vertingų žinių apie vairavimo kultūra. Iš pietuose esančių kraštų (Italijos, Turkijos, Egipto) yra parsivežama neįkainojama patirtis. Šiose šalyse vairuotojai vairuoja be kelių eismo taisyklių, bet avarijų būna nedaug, nes visi važiuoja įsitempę ir nuolat pypsėdami, tuo tarpu lietuviai mėgsta atsipalaiduoti, kas ir yra didelio avaringumo priežastis. Kelių eismo taisyklės, gaila, neišmoko vairavimo kultūros, kuria gali pasigirti Vakarų Europos šalių vairuotojai.
Lietuvos jaunieji vairuotojai yra antri pagal neprofesionalumą Europos Sąjungoje po britų. Negi lietuviškos kelių eismo taisyklės yra tokios sudėtingos ir jas išmokti taip sunku?
Mano automobilis 