Labai naudingi faktai apie greičio viršijimą

Dažnai važiuodami 60 km/h leistino greičio kelio ruože jūs leidžiate sau greitį viršyti 5 km/h, nes manote, kad tokiu atveju nesukelsite pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, o tokio iš pirmo žvilgsnio nežymaus greičio viršijimo neužfiksuos greičio matuokliai? Tačiau jei vadovaujatės tokiu požiūriu, verta sužinoti keletą svarbių faktų apie greičio viršijimą.

Autoįvykiai dėl greičio viršijimo gali būti dažnesni

Nors kiekvienoje pasaulio šalyje yra renkami duomenys, kurie įtraukiami į statistiką bandant įvertinti kiek autoįvykių kiekvienais metais įvyksta dėl greičio viršijimo, ir paprastai tokie autoįvykiai sudaro kiek daugiau nei 30 %, vis dėlto tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni. Taip yra todėl, kad į tokią statistiką patenka tik tie autoįvykiai, kuriuose policijos pareigūnai randa neginčytinų įrodymų, susijusių su greičio viršijimu.

Vos kelių km/h skirtumas turi didelę reikšmę

Tyrimai rodo, kad net ir labai nedidelis automobilio judėjimo greičio pokytis turi reikšmingą įtaką. Automobiliui, kuris važiuoja 60 km/h greičiu, prireikia 45 m atstumo sustoti, jei staiga susiduriama su pavojinga situacija kelyje. Tuo tarpu automobilis, kuris važiuoja 65 km/h greičiu, tokioje pačioje situacijoje po 45 m nuvažiuoto atstumo stabdant vis dar važiuos apytiksliai 32 km/h greičiu.

Taigi, kuo greičiau yra važiuojama, tuo sunkiau yra sustabdyti transporto priemonę. Greičio viršijimas sumažina vairuotojo gebėjimą greitai reaguoti į eismo įvykius, kadangi tokiu atveju yra aprėpiamas didesnis atstumas per trumpesnį laiką. Todėl ir distancija, kurios prireikia sulėtinti automobilį arba jį sustabdyti, pailgėja didinant greitį. Dėl šių priežasčių važiuojant leistinu greičiu tampa lengviau matyti, kas vyksta aplinkui, kartu padidinant tikimybę laiku priimti teisingus sprendimus ir išvengti autoįvykio.

Greičio viršijimas nesutaupo daug laiko

Neretai vairuotojai greitį viršija tikėdamiesi sutaupyti daugiau laiko ir bandydami norimą tašką pasiekti greičiau, tačiau iš tikrųjų greičio viršijimas nepadeda sutaupyti daug laiko. Tyrimai rodo, kad net ir sąlyginai ilgą atstumą važiuojant 5 km/h didesniu nei leistina greičiu, yra sutaupoma labai nedaug laiko. Taigi, jei jūs važiuojate 65 km/h greičiu kelyje, kuriame yra leidžiamas 60 km/h greitis, kas 10 km jūs sutaupote vos 46 sekundes – ir tiek nedaug laiko jūs sutaupote tik tuo atveju, jei kelyje nėra kitų automobilių ir jūs nepatenkate į transporto priemonių spūstis.

Greičio matuokliai ir baudos už greičio viršijimą

Momentiniai greičio matuokliai, vidutinio greičio matuokliai ir trikojai greičio matuokliai – visa tai yra puikiai pažįstama daugeliui mūsų tautiečių. Skaičiuojama, kad vien praėjusiais metais (2020 m.) užfiksuota daugiau nei 800 000 greičio viršijimų! Ir nepaisant to, kad baudos už greičio viršijimą yra pakankamai didelės ir griežtos, akivaizdu, jog tai priverčia susimąstyti ne kiekvieną vairuotoją. Tuo tarpu tie vairuotojai, kurie yra linkę viršyti greitį, tačiau stengiasi saugotis greičio matuoklių, nes nenori gauti piniginių baudų (ar netgi atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu), taip pat turėtų nepamiršti, kad greičio viršijimas – net jei yra kalbama apie greičio viršijimą vos 5 km/h – turi didelės įtakos didesnėms kuro sąnaudoms.

Kaip bebūtų, net jei vairuotojo negąsdina baudos už greičio viršijimą ir minėtos didesnės kuro sąnaudos, vertėtų pagalvoti apie savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Autoįvykių tikimybės didėjimas ir mažėjimas

Iki šiol buvo atliktas ne vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jei kiekvienas vairuotojas miesto gatvėmis savo automobiliu važiuotų bent 1,6 km/h lėčiau, tai autoįvykių tikimybę sumažintų net 6 %.

Statistika rodo, kad tikimybė patekti į autoįvykį kaskart padvigubėja, jei važiuojant 60 km/h leistino greičio ruože greitis yra padidinamas 5 km/h. Tuo tarpu, jei automobilio greitis sumažinamas 5 km/h, autoįvykių tikimybė gali sumažėti bent 15 %.

Taigi, geriausias būdas keisti vairuotojų požiūrį į greičio viršijimą yra nuolatinė komunikacija ir informavimo priemonės. Kuo dažniau ir daugiau bus kalbama apie greičio viršijimo pavojus, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis sulaukti.

Kelių eismo taisyklės (KET)

autodalys-600x450Lietuvos jaunieji vairuotojai yra antri pagal neprofesionalumą Europos Sąjungoje po britų. Negi lietuviškos kelių eismo taisyklės yra tokios sudėtingos ir jas išmokti taip sunku?

Naujausi tyrimai skelbia, kad lietuviai vairuotojai yra žioplių vairuotojų sąrašo antroje vietoje po Didžiosios Britanijos vairuotojų. Būtent britai, neseniai išsilaikę teises, pasirodo, prasčiausiai išmano KET. Lietuviai taip pat nepasižymi didelių taisyklių išmanymu. Ar iš tikrųjų kelių eismo taisyklės Lietuvoje tokios sudėtingos ir niekaip neįkandamos jaunoms galvoms, nors matematika ir fizika – vieni juokai…

Kelių eismo taisyklės – tarptautinės

Lyginti KET išmanymo tarp tam tikrų šalių vairuotojų lygį yra gana paprasta, nes kelių eismo taisyklės yra tarptautinės. Kaip gi kitaip? Įsivaizduokite, jei visur kelių eismo taisyklės (KET) būtų skirtingos. Atvykęs iš vienos šalies į kitą  vairuotojas turėtų iš naujo jų mokytis, o nepakankamai gerai jas išstudijavęs, iš karto padarytų avariją arba bent KET pažeidimą. Tarptautinės taisyklės leidžia skirtingų šalių vairuotojams vairuoti visur vienodai.

Tiesa, skiriasi tik kai kurie momentai – kelių ženklinimas, leidžiami greičiai, kai kurie kelių ženklai. Taip pat būtina žinoti policijos požiūrį į tam tikrus lengvus KET pažeidimus. Pavyzdžiui Lietuvoje viršijant greitį iki 10 km/h galima sulaukti tik perspėjimo greitai nevažinėti, tuo tarpu Olandijoje bent 5 km/h viršytas greitis gali baigtis minimalia bauda.

Kelių eismo taisyklės mokyklose

Kelių eismo taisyklės yra pradedamos mokyti dar darželyje. Dažniausiai tai pėstiesiems skirtos KET dalys, kurios nusako, kaip kirsti gatvę ar eiti kelkraščiu. Supažindinus su šviesoforu vaikus mažėja rizika, kad jie papuls į avariją eidami per gatvę. Vėliau kelių eismo taisyklės mokomos ir pradinėje mokykloje. Vidurinėje mokykloje kursai baigiasi. Kartais apsiribojama kai kurių kelių eismo taisyklių priminimu klasės valandėlės metu, tačiau pamokų vis tiek yra per mažai. Patys svarbiausi kursai yra vedami jau vairavimo mokyklose abiturientams, kurie stengiasi kuo greičiau kursus baigti ir toliau ruoštis brandos egzaminams. Taip prasideda “studento sindromas” – viskas mokomasi paskutinę naktį, išlaikomi egzaminai, o po poros dienų viskas sėkmingai pamirštama. Jei mokykloje kiekvienais metais būtų privalomos kelių eismo taisyklių paskaitos ir kursai, gal tokio skuboto mokymosi ir nebūtų…

Kelių eismo taisyklės patikrinamos kas metai

Kelių direkcija kas metai organizuoja ne vieną renginį, kurio metu esantys vairuotojai gali pasitikrinti, ar nepaseno jų KET žinios. Kelių eismo taisyklės kas metai pasipildo vis naujais punktais, todėl būtina tikrinti vairuotojų žinias, ar jie įsisavina naujus pakeitimus. Kartais patyrę vairuotojai neišlaiko elementariausio KET egzamino, kurių dabar internete – devynios galybės. Tai tik parodo, kad Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama kelių eismo taisyklių žinioms gilinti.

Ne vienas lietuvis, pabuvojęs užsienyje, įgauna daug vertingų žinių apie vairavimo kultūra. Iš pietuose esančių kraštų (Italijos, Turkijos, Egipto) yra parsivežama neįkainojama patirtis. Šiose šalyse vairuotojai vairuoja be kelių eismo taisyklių, bet avarijų būna nedaug, nes visi važiuoja įsitempę ir nuolat pypsėdami, tuo tarpu lietuviai mėgsta atsipalaiduoti, kas ir yra didelio avaringumo priežastis. Kelių eismo taisyklės, gaila, neišmoko vairavimo kultūros, kuria gali pasigirti Vakarų Europos šalių vairuotojai.