Automobilio kėbulas ir dugnas kasdien susiduria su drėgme, purvu, temperatūros pokyčiais, kelių druskomis bei kitais aplinkos veiksniais. Iš pirmo žvilgsnio nedideli metalo paviršiaus pažeidimai ilgainiui gali tapti korozijos židiniais, todėl antikorozinis padengimas yra ne vien estetinė automobilio priežiūros procedūra. Tinkamai atlikta apsauga padeda sumažinti metalo sąlytį su koroziją skatinančia aplinka, apsaugoti sunkiai pastebimas automobilio vietas ir ilgiau išlaikyti gerą transporto priemonės būklę.
Kodėl automobiliai rūdija?
Korozija yra natūralus elektrocheminis procesas. Automobilio metalinėms dalims nuolat kontaktuojant su deguonimi ir drėgme susidaro sąlygos oksidacijai. Tačiau realiomis eksploatavimo sąlygomis procesą veikia gerokai daugiau veiksnių.
Ypač nepalankus laikotarpis automobiliui yra žiema. Ant kelio patenkanti drėgmė, sniegas, purvas ir kelių priežiūrai naudojamos druskos pasiekia automobilio dugną, ratų arkas, sujungimus bei įvairias ertmes. Važiuojant šlapia kelio danga šis mišinys paskleidžiamas po didelę apatinės automobilio dalies teritoriją.
Kelių druskų poveikis metalui nėra vien teorinė problema. JAV Federalinė greitkelių administracija (FHWA), nagrinėdama žiemos kelių priežiūros medžiagų poveikį, nurodo, kad natrio, kalcio ir magnio chloridai gali prisidėti prie transporto priemonių bei metalinių infrastruktūros elementų korozijos.
Korozijos procesui palankias sąlygas sukuria ir besikeičianti aplinka. Automobilis vieną dieną gali stovėti šaltyje, kitą – šiltame garaže, nuolat sušlapti ir išdžiūti. Drėgmė gali patekti į sunkiai matomas ertmes, kuriose išlieka ilgiau nei ant atvirų paviršių.
Todėl rūdys nebūtinai pirmiausia atsiranda ten, kur jas lengviausia pastebėti.
Kuriose automobilio vietose korozijos rizika didžiausia?
Vairuotojas dažniausiai pastebi rūdis ant matomų kėbulo elementų, tačiau korozijos procesas gali prasidėti gerokai anksčiau ir nuo akių paslėptose vietose.
Didelį aplinkos poveikį patiria automobilio dugnas. Jį veikia vanduo, purvas, druskos, smėlis, žvyras ir nuo ratų atskriejančios smulkios dalelės. Mechaninis poveikis gali pažeisti gamyklinį apsauginį sluoksnį, o atsiradusiame pažeidime susidaro palankesnės sąlygos drėgmei pasiekti metalą.
Dėmesio taip pat reikalauja ratų arkos, slenksčiai, dugno siūlės, sujungimai, lonžeronai ir įvairios uždaros kėbulo ertmės. Pastarosios yra klastingos tuo, kad jų būklės vairuotojas kasdien nemato.
Korozija gali plisti po apsauginiu sluoksniu ar prasidėti nedideliame pažeidime, todėl išorinė automobilio išvaizda ne visada tiksliai parodo dugno ir ertmių būklę.
Kuo naudingas antikorozinis padengimas?
Pagrindinė antikorozinės apsaugos paskirtis – sudaryti papildomą barjerą tarp metalinių automobilio paviršių ir išorinės aplinkos.
Profesionaliai atliekamas antikorozinis padengimas aktualus ne tik senesniems automobiliams. Prevencinė apsauga gali būti prasminga ir naujesnei transporto priemonei, ypač jeigu planuojama ją eksploatuoti ilgą laiką.
Apsauginis sluoksnis padeda sumažinti tiesioginį metalo kontaktą su vandeniu, druskomis ir kitais teršalais. Tačiau svarbu suprasti, kad vien pats medžiagos užpurškimas dar negarantuoja kokybiško rezultato. Didelę reikšmę turi paviršiaus paruošimas, automobilio būklės įvertinimas, tinkamų priemonių parinkimas ir kruopštus jų paskirstymas.
Antikorozinės apsaugos tikslas nėra „uždažyti rūdis“. Pirmiausia reikia suprasti, kokia yra konkretaus automobilio būklė ir kokių paruošiamųjų darbų reikia prieš formuojant apsauginį sluoksnį.
Kodėl paviršiaus paruošimas toks svarbus?
Vienas svarbiausių kokybiško darbo etapų vyksta dar prieš naudojant antikorozines medžiagas.
Automobilio dugne gali būti susikaupę purvo, druskų likučių, senų dangų fragmentų ar korozijos židinių. Jei naujas sluoksnis būtų dengiamas neįvertinus paviršiaus būklės, po juo galėtų likti nepageidaujamos nuosėdos ar drėgmė.
Todėl darbų eiga priklauso nuo konkretaus automobilio. Vertinama, ar jau yra korozijos pažeidimų, kokia gamyklinės apsaugos būklė ir ar reikalingas papildomas paruošimas.
Tai ypač aktualu naudotiems automobiliams. Dviejų vienodo amžiaus modelių dugno būklė gali labai skirtis. Vienas automobilis galėjo būti eksploatuojamas trumpomis kelionėmis mieste, kitas – nuolat važinėti žiemą, žvyrkeliais ar druska gausiai barstomais keliais.
Dėl to antikorozinė apsauga turėtų būti vertinama kaip individualus procesas, o ne identiška procedūra kiekvienai transporto priemonei.
Dugno ir uždarų ertmių apsauga nėra tas pats
Kalbant apie automobilio apsaugą nuo korozijos, svarbu atskirti atvirus dugno paviršius ir uždaras ertmes.
Dugno dalys tiesiogiai susiduria su mechaniniu aplinkos poveikiu. Čia svarbus ne tik atsparumas drėgmei, bet ir apsauga nuo smėlio, žvyro bei kitų nuo kelio atskriejančių dalelių.
Uždarose ertmėse sąlygos kitokios. Į jas patekęs vanduo ar kondensatas gali ilgiau išlikti nepastebimas. Tokiose vietose reikalingos medžiagos, gebančios patekti į sunkiau prieinamus tarpus ir padengti vidinius paviršius.
Todėl visapusiška automobilio apsauga nuo korozijos neturėtų apsiriboti tik tuo, ką galima lengvai pamatyti automobilį pakėlus ant keltuvo.
Ar naujam automobiliui reikalinga papildoma apsauga?
Neretai manoma, kad antikorozinė apsauga aktuali tik senam automobiliui, ant kurio jau matomos rūdys. Tačiau prevencijos požiūriu situacija yra priešinga: metalinius paviršius paprasčiau saugoti iki ryškios korozijos atsiradimo.
Nauji automobiliai turi gamyklinę apsaugą, tačiau jos pobūdis ir apimtis priklauso nuo gamintojo, modelio bei konkrečios konstrukcijos. Be to, eksploatuojant automobilį apsauginiai sluoksniai gali būti mechaniškai pažeidžiami.
Jeigu automobilį planuojama turėti kelerius ar daugiau metų, papildomos apsaugos klausimą verta įvertinti dar tuomet, kai dugnas yra geros būklės. Tokiu atveju pagrindinis tikslas yra prevencija, o ne jau pažengusių korozijos pasekmių šalinimas.
O jeigu automobilis jau pradėjęs rūdyti?
Matomos rūdys savaime nereiškia, kad apsaugos priemonės nebeturi prasmės. Tačiau tokiu atveju labai svarbus tampa pažeidimo mastas.
Paviršinė korozija ir stipriai pažeistas metalas yra skirtingos situacijos. Todėl prieš dengimą reikėtų įvertinti, ar pakanka paviršiaus paruošimo, ar pirmiausia būtini rimtesni remonto darbai.
Negalima tikėtis, kad storas apsauginės medžiagos sluoksnis savaime panaikins jau vykstantį korozijos procesą. Kokybiško darbo principas yra ne paslėpti problemą, o tinkamai paruošti paviršių ir tik tada jį apsaugoti.
Kada geriausia pasirūpinti antikorozine apsauga?
Dažnas vairuotojas apie koroziją pradeda galvoti rudenį, kai artėja šlapias ir druskingas žiemos sezonas. Tai logiška, tačiau apsauga nebūtinai turi būti atliekama tik tam tikru metų laiku.
Svarbesnė yra automobilio ir jo paviršių būklė bei tinkamas paruošimas.
Jeigu planuojama apsauga prieš žiemą, nereikėtų laukti pirmųjų gausių druskos barstymų. Ankstesnis pasiruošimas leidžia pasitikti agresyvesnį sezoną jau su papildomu apsauginiu sluoksniu.
Pavasaris taip pat tinkamas metas automobilio dugno būklei įvertinti. Pasibaigus žiemai galima patikrinti, kaip transporto priemonė atlaikė drėgmės, purvo ir kelių priežiūros medžiagų poveikį.
Ar pakanka reguliariai plauti automobilio dugną?
Dugno plovimas yra naudinga automobilio priežiūros dalis, ypač pasibaigus žiemai, nes padeda pašalinti susikaupusį purvą ir druskų likučius. Tačiau plovimas ir antikorozinė apsauga atlieka skirtingas funkcijas.
Plaunant pašalinami teršalai, o apsauginė danga skirta suformuoti barjerą, mažinantį aplinkos poveikį metalui.
Be to, ne visas automobilio vietas galima efektyviai pasiekti įprasto plovimo metu. Uždari profiliai, siūlės ir ertmės reikalauja kitokio požiūrio.
Todėl reguliarų plovimą prasminga vertinti kaip vieną iš bendros automobilio priežiūros priemonių, o ne kaip visišką antikorozinės apsaugos pakaitalą.
Kodėl svarbi periodinė automobilio dugno patikra?
Antikorozinis padengimas nėra priežastis daugiau niekada nežiūrėti į automobilio dugną.
Eksploatacijos metu danga gali būti pažeista akmenukų, remonto darbų ar kitokio mechaninio poveikio. Periodinė apžiūra leidžia pastebėti pažeistas vietas anksčiau, nei jos tampa rimtesne problema.
Ypač verta patikrinti automobilį po intensyvios žiemos, važiavimo prastesniais keliais ar atlikus darbus, kurių metu buvo liečiami dugno elementai.
Reguliari kontrolė leidžia prižiūrėti apsaugą ten, kur jos iš tiesų reikia, užuot laukus, kol korozija taps matoma iš išorės.
Antikorozinė apsauga – automobilio priežiūros dalis
Automobilio ilgaamžiškumą lemia ne viena procedūra. Alyvos keitimas, važiuoklės priežiūra, stabdžių sistemos tikrinimas ar kėbulo plovimas vairuotojams atrodo savaime suprantami, tačiau dugno ir uždarų ertmių būklė neretai lieka nuošalyje vien todėl, kad jos kasdien nematomos.
Būtent dėl to korozija gali ilgą laiką vystytis nepastebimai.
Antikorozinis padengimas leidžia į automobilio priežiūrą žiūrėti prevenciškai. Užuot reagavus tik tada, kai rūdys jau aiškiai matomos, galima iš anksto sumažinti drėgmės, kelių druskų ir kitų aplinkos veiksnių poveikį metalinėms dalims.
Svarbiausia ne vien pasirinkti antikorozinę medžiagą. Ilgalaikiam rezultatui reikšminga visa darbų grandinė: automobilio būklės įvertinimas, tinkamas paviršiaus paruošimas, dėmesys dugnui ir sunkiai prieinamoms ertmėms, profesionalus medžiagų padengimas bei periodinė būklės kontrolė.
Lietuvos klimato sąlygomis, kai automobilis per metus patiria lietų, sniegą, temperatūrų svyravimus, purvą ir žiemos kelių priežiūros priemonių poveikį, rūpinimasis apsauga nuo korozijos gali tapti tokia pat natūralia automobilio priežiūros dalimi kaip sezoninis padangų keitimas ar techninės būklės patikra.
