Žyma: finansai

Lietuvos kelių transporto sektorius išlieka labai fragmentuotas, šiemet sparčiai senka jo kreditavimo srautas, tačiau augimas nesustoja, nepaisant krizės pranašų ir skeptikų. Kreditų biuro „Creditinfo“ ekspertai, išanalizavę Lietuvoje veikiančių transporto sektoriaus įmonių duomenis, konstatuoja, kad šiemet per pirmuosius tris mėnesius bankrutuojančių sektoriaus įmonių skaičiaus augimo nėra, o šalies vežėjai tiek pagal bankroto reitingą, tiek pagal mokėjimų vėlavimo reitingą išsilaiko gana saugioje zonoje – šiemet daugiau nei 80 proc. vežėjų įmonių yra žemos ir vidutinės rizikos grupėje.  

2019 metų balandžio 1 dienos duomenimis, net 85,3 proc. vežėjų įmonių pagal bankroto rizikos laipsnį buvo priskiriamos 6 saugiausioms rizikos grupėms (bankroto reitingas nuo 1 iki 6). Prieš pusmetį tokių buvo šiek tiek mažiau – 85,1 proc.  Tuo tarpu vertinant mokėjimų vėlavimo rizikos reitingą, 6 saugiausioms rizikos grupėms šiemet priskiriamos 68,6 proc. vežėjų bendrovių. Prieš pusmetį tokių buvo mažiau  67 proc. Maža to, šiemet sumažėjo įmonių, priskiriamų aukščiausios rizikos kategorijai – nuo 13 iki 12,2 proc.

„Suprantama, kad tai yra labai apibendrinta informacija, kiekvienas atskiras atvejis gali turėti daugiau niuansų, tačiau faktas toks – bankroto ir mokėjimų vėlavimų rizikos požiūriu, Lietuvos transporto sektorius yra geros sveikatos, ir situacija jame išlieka stabili. Neramina kitkas – sektorius yra labai fragmentuotas, dominuojamas smulkių šeimos įmonių, kurios paprastai nebūna labai atsparios išoriniam poveikiui. Be to, mūsų duomenys akivaizdžiai rodo, kad šiemet sektoriaus kreditavimas gana sparčiai traukiasi. Galime vadinti tai atvėsimu, o galima įžvelgti ir šliaužiančios grėsmės veiksnių“, – sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu,  naujai suteiktų paskolų sektoriaus įmonėms suma sumažėjo 11 proc., apyvartinio kapitalo finansavimui skirtų kreditų suma susitraukė net 58 proc. Būtina atkreipti dėmesį, kad istoriškai transporto sektoriuje apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis yra nedidelis. Tiesa, naujai pasirašytų kreditavimo sutarčių skaičius praktiškai nepasikeitė ir tai rodo, kad šiemet skolinamasi mažesnėmis sumomis.  

„Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pernai rinka buvo išties įkaitusi, tai pripažįsta ir jos dalyviai. Todėl lyginant naujausius rodiklius nereikia pamiršti, kad palyginamosios bazės slenkstis yra labai aukštas. Pavyzdžiui, rinkos agentūros ACEA duomenimis, pernai naujų vilkikų pardavimo apimčių augimas Lietuvoje buvo sparčiausias Europoje ir siekė 19 procentų. Kita vertus, šių metų pirmieji mėnesiai vis dar rodo nedidelį naujai įsigyjamų sunkiasvorių transporto priemonių pardavimo augimą, o vasarį jų apskritai lizingu nupirkta daugiau nei bet kurį kitą mėnesį nuo 2018 metų sausio – 820“, – paminėjo R. Ruseckaitė.  

Pasak jos, sektoriuje toliau auga ir darbuotojų skaičius, šių metų balandžio 12 dieną viršijęs 110 tūkstančių. Palyginimui, praėjusių metų balandį transporto sektoriuje dirbo 97 112 žmonių. Didėjanti vairuotojų paklausa kaitina darbo rinką ir turi įtakos darbo jėgos kaštų didėjimui transporto įmonėse, o tai savo ruožtu atsispindi finansiniuose rezultatuose. Šiuo metu daugiau nei 800 transporto sektoriaus įmonių jau yra pateikusios Registrų centrui savo finansines ataskaitas už 2018 m. Šiose ataskaitose atsispindi mažėjantis pelningumas ir lėtėjantis pajamų augimas. Būtina atkreipti dėmesį, jog kiti šių įmonių finansiniai rodikliai,   pavyzdžiui, likvidumo, efektyvumo bei kapitalo struktūros rodikliai, 2018 m. turėjo gerėjimo tendenciją.

„Dirbančiųjų skaičius kelių transporto sektoriuje tik rodo, kokios apimties šis sektorius yra ir koks socialiai jautrus jis gali būti sėkmei pasukus žemyn. Nepamirškime, kad tipinė transporto sektoriaus įmonė Lietuvoje vis dar turi vos tris sunkiasvores transporto priemones, o valdančių daugiau nei 100 vilkikų įmonių yra vos 1,5 procento iš maždaug 7000 sektoriaus bendrovių. Tai fragmentuotas, nuo situacijos užsienio rinkose paprastai priklausomas sektorius, kuris vis kažkaip sugeba sėkmingai įveikti jam kartais tenkančius išmėginimus“, – pridūrė R. Ruseckaitė.