Kelyje gali nutikti įvairių neplanuotų situacijų ir nutikimų. Ir dažniausiai esame joms nepasiruošę arba jos užklumpa visiškai ne laiku. Todėl svarbu laiku ir greitai suteikta pagalba. Ar žinojote, kad tralas Klaipėda tai būtų, ar kitas miestas, gali suteikti ne tik tralo paslaugas ir kad išsikviesti pagalbą galima ne tik nutikus eismo įvykiui?
Kada kviesti tralą?
Įprasta manyti, kad tralo paslaugos yra reikalingos tik nutikus eismo įvykiui ar sugedus automobiliui, kai reikia jį nugabenti iš vieno taško į kitą. Taip, ši esmės tai yra dažniausi atvejai, kuomet yra ieškomos tralo paslaugos Klaipėdoje ar jos rajone. Tačiau iš tiesų tralas gali atvykti ne tik tokiais atvejais, bet ir kai iškyla kitokių problemų.
Pavyzdžiui, labai dažnai tralo pagalbos ieškoma tuomet, kai netyčia užpilama sneteisingas kuras į automobilį. Labai svarbu žinoti, jog pastebėjus, kad įpylėte netinkamą kuro rūšį, nereikėtų užvesti automobilio arba jeigu jis jau užvestas, reikėtų variklį išjungti ir ieškoti pagalbos. Atvykęs tralas nuveš automobilį į servisą.
Be to, ar žinojote, kad tralo paslauga teikiančios įmonės taip pat gali atvežti ir kuro. Vairuotojams pasitaiko atvejų, kai neapskaičiavus kuro, važiuojant svetimais keliais, kuras baigiasi, o iki artimiausios degalinės pėsčiomis nueiti nepavyks. Tuomet galima skambinti tralo paslaugoms ir užsakyti kuro, kuris bus pristatytas greitai ir galėsite tęsti kelionę.
Ne ką rečiau pasitaikantis iškvietimas, kai reikalingas tralas Klaipėda yra automobilio rato gedimas. Tikrai ne visi vairuotojai moka tai atlikti tinkamai ir ne visi su savimi turi atsarginį ratą. Todėl nutikus nelaimei kelyje, galima išsikviesti pagalbą ir ratas bus operatyviai pakeistas.
Taip pat tralą galima išsikviesti ir tuo atveju, kai reikia užvesti automobilį. Automobilio avarinis užvedimas yra da-na paslauga, juri yra ieškoma vairuotojų. Tai aktualu ne tik žiemą, kai atvėsta orai, bet ir vasarą, kai netikėtai išsikrauna automobilio akumuliatorius.
Kur ieškoti tralo?
Labai daug vairuotojų, net ir patekę į nemalonią situaciją, baiminasi ieškoti tralo paslaugų, nes mano, kad tai brangiai kainuoja. Tačiau internete galite rasti daug patikimų ir profesionalių paslaugų teikėjų, kurie siūlo patrauklias kainas. Tralas Klaipėda ar kitame mieste gali atvykti operatyviai ir budi visą parą, o paslaugų kaina, priklausomai nuo reikalingos pagalbos, gali būti vos keliasdešimt eurų. Daugiau informacijos – https://traldova.lt.
Vilniuje vykusiame Transporto ir inovacijų forume technologijų ekspertams, verslo ir viešojo sektoriaus atstovams aptariant logistikos srities perspektyvas viena svarbiausių temų buvo veiksmingiausios priemonės, siekiant nulinės taršos. Bendrovės „Scania“ vykdomasis viceprezidentas, pardavimo ir rinkodaros vadovas Alexanderis Vlaskampas atkreipė dėmesį į itin svarbų gamintojų vaidmenį pereinant prie tvaraus sunkiojo transporto.
„Scania“ – pirmoji savo sektoriaus bendrovė, kaip pagrindinį orientyrą pasirinkusi moksliškai pagrįstus tikslus („Science Based Targets“) palaipsniui mažinti anglies dioksido išmetimą į aplinką. Siekiama, kad įmonės veiklos procesuose CO2 pėdsakas iki 2025-ųjų būtų 50 proc. mažesnis, o klientų veikloje – 20 proc.
Orientuojantis į tai, buvo priimami sprendimai, kurioms sritims skirti daugiausia investicijų, todėl iki 2025 m. visų įmonės gaminamų transporto priemonių bendra CO2 emisija turėtų būti 20 proc. mažesnė.
„Tai daugiau, nei per tą patį laikotarpį iš gamintojų reikalauja Europos Komisija, tačiau jei norime būti bendrove, skatinančia svarbias permainas, turime visiems parodyti savo pasiektus rezultatus“, – pabrėžė „Scania“ viceprezidentas.
Prognozuoja sparčius pokyčius
A. Vlaskampo teigimu, technologijų barjero jau seniai nebeliko. „Scania“ serijiniu būdu gamina elektra ir iš tinklo įkraunamosiomis hibridinėmis pavaromis varomus bendrųjų krovinių pervežimo sunkvežimius. Užtikrinti komponentų tiekimą, šiuo metu Siodertèljėje (Švedija) statoma nauja baterijų gamykla.
„Scania“ perėjimą prie elektros pavarų geriausiai iliustruoja pastarųjų metų strateginiai sprendimai. 2020-aisiais gamintoja papildomai investavo į ekologiškiausią baterijų gamyklą kitame Švedijos mieste, Šelèfteo, statančią firmą „Northvolt“, kuri energija apsirūpina iš atsinaujinančių išteklių. Iš šios gamyklos bus tiekiamos ličio jonų celės „Scania“ sunkvežimių baterijoms.
A. Vlaskampas jau artimiausioje ateityje prognozuoja spartų elektra varomo sunkiojo transporto pardavimo apimčių augimą. Numatoma, kad iki 2025-ųjų 10 proc. visų Europoje parduodamų „Scania“ sunkvežimių ir autobusų bus varomi elektra, o 2030-aisiais ši proporcija turėtų padidėti iki 50 proc. Pagrindinis įmonės tikslas – iki 2040 m. gaminti vien tik nulinės emisijos transporto priemones.
„Scania“ viceprezidentas taip pat pažymėjo, kad, siekiant Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos mažinimo įvardytų tikslų, reikėtų skatinti spartesnį technikos parko atnaujinimą ir gerokai padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamų biodegalų bei gamtinių dujų naudojimą.
Liepos mėnesį Europos Komisija paskelbė itin ambicingą planą, pagal kurį šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija, lyginant su 1990 m. lygiu, iki 2030-ųjų turėtų būti sumažinta bent 55 proc.
Verslininkams reikia padrąsinimo
A. Vlaskampas pažymėjo, jog baterijose kaupiama elektra ateityje taps pagrindiniu energijos šaltiniu įvairaus tipo transporto priemonėms. Vieno „Scania“ vadovų teigimu, pereiti nuo dyzelinu prie elektra varomo sunkiojo transporto įmonės klientus paskatintų tinkama infrastruktūra ir mokesčių lengvatos.
„Pereinamuoju laikotarpiu itin svarbus bus biodegalų bei gamtinių dujų naudojimas. Skatinami turėtų būti visi sprendimai, lemiantys mažesnes CO2 išlakas nei eksploatuojant dyzelinu varomą sunkųjį transportą“, – komentavo įmonės viceprezidentas.
A. Vlaskampas atkreipė dėmesį, kad alternatyvius transporto sprendimus klientai rinksis tik tuo atveju, kai matys, jog tai gali būti pelninga. Gamintojų užduotis – padrąsinti pirmuosius verslininkus, kurie tam ryžtasi, tačiau svarbios valstybinės skatinimo priemonės. Geras pavyzdys, anot „Scania“ viceprezidento, Vokietijoje net 80 proc. elektrinio sunkvežimio vertės siekiančios subsidijos.
Norvegijos pašto tarnyba šiuo metu testuoja vietiniam susisiekimui skirtus elektrinius „Scania“ sunkvežimius, kurie naudojami 1 600 km ilgio maršrute tarp Oslo ir Trumsės. Sunkiasvoriuose montuojamų baterijų talpa siekia 300 kWh, o nuvažiuojamas atstumas – 250 km, todėl dar ganėtinai naujai technologai tai yra rimtas išbandymas.
Technologijoms tobulėjant, nuo 2023-ųjų „Scania“ planuoja gaminti ir ypač sunkius krovinius, galinčius vežti elektrinius sunkvežimius. Bendram sąstato svoriui siekiant 40 tonų, toks vilkikas be sustojimo galėtų būti eksploatuojamas mažiausiai keturias su puse, o 60 tonų – tris valandas.
„Mes jau esame beveik pasiruošę, tačiau tam reikia pritaikyti ir infrastruktūrą. Lengvasis elektromobilis su elektros pavara įprastai kraunamas kartą per dieną. Vilkikų baterijos bus įkraunamos du kartus ir gali pareikalauti iki 1 000 kWh energijos“, – laukiančius iššūkius iliustravo A. Vlaskampas.
Infrastruktūrą būtina plėsti
Transporto sektoriui būtini našūs ir universalūs sunkiasvoriai, tačiau, kaip pastebėjo A. Vlaskampas, ne mažiau reikalinga ir jiems energiją galinti tiekti infrastruktūra. Abejojančius verslininkus pereiti prie elektrinių technologijų galėtų paskatinti išplėtotas didesnėms apkrovoms pritaikytas elektros tinklas ir galimybė gauti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Kitas svarbus klausimas – gerokai didesnis energijos poreikis.
„Vidutinio dydžio logistikos centre, kuriame perskirstomi kroviniai, per dieną apsilanko nuo 500 iki 800 sunkvežimių. Turėkime omenyje, kad tuos atvažiavusius 500 vilkikų teks įkrauti, o kiekvieno jų baterijai prireiks 800 kWh. Nesunku suskaičiuoti, jog iš viso bus sunaudojama 40 megavatų energijos – tiek, kiek vidutinio dydžio mieste. Todėl privalu pasirūpinti, kad būtų paruošti elektros tinklai“, – aiškino įmonės viceprezidentas.
A. Vlaskampas pabrėžė, kad vežėjams svarbu suteikti galimybę dirbti taip, kaip jie buvo įpratę iki šiol. O tam būtinas ne tik pakankamas energijos tiekimas logistikos centrams, bet ir įkrovimo stotelės tarp jų, kad prireikus vairuotojai galėtų papildyti energijos atsargas.
„Esminiai pokyčiai įvyks tuomet, kai atsiras paprastų, tačiau ne pernelyg brangių elektra varomų transporto priemonių baterijų įkrovimo būdų. Logistikos bendrovės turi būti užtikrintos, kad po perėjimo galės darbuotis taip, kaip buvo įpratusios“, – kalbėjo „Scania“ pardavimo ir rinkodaros vadovas.
Atsisakyti iškastinio kuro, pasak A. Vlaskampo, padėtų didesni mokesčiai už taršą ir lengvatos jos išvengiantiems. Specialisto manymu, įgyvendinant tarptautinio masto tvaraus transporto projektus ir stabdant klimato pokyčius, būtinas glaudus skirtingų industrijų bendradarbiavimas ir aktyvesnis įstatymų leidėjų įsitraukimas.
„Efektyviausias būdas paskatinti permainas – dirbti drauge su partneriais. Mes jau šiandien sudarome strategines sutartis su iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos tiekėjais, su mažu CO2 pėdsaku baterijas darančiomis ir netgi plieną be iškastinio kuro lydančiomis įmonėmis“, – kalbėjo „Scania“ viceprezidentas.
A. Vlaskampas įvardijo ir gerą glaudaus bendradarbiavimo pavyzdį. „Traton“ grupė, kuriai priklauso sunkvežimių gamintojai „Scania“ ir MAN, kartu su „Volvo Group“ bei „Daimler Truck“, per artimiausius penkerius metus planuoja investuoti daugiau nei 1 mlrd. eurų ir šalia svarbiausių Europos kelių įrengti mažiausiai 1 700 viešųjų įkrovimo stotelių.
Ne vienerius metus dirbate transporto sektoriuje ir matote,
kad jūsų veikla su laiku patiria vis didesnes išlaidas? Dabar galvojate kokie
metodai padėtų sumažinti tas išlaidas ir padaryti taip, kad veikla būtų daug
efektyvesnė? Verslo valdymo sistemos pasirinkimas gali padėti išspręsti labai
daug problemų. Kai kuriais atvejais netgi keista matyti, kaip ilgus metus
dirbančios įmonės vis dar naudoja senas sistemas, kurios dar labiau verčia
gaišti laiką. Apie kokias sistemas eina kalba – skaitykite žemiau.
Logistikos ir transporto sektoriuje dabar naudojama
pažangiausia programinė įranga, kuri leidžia veiklos išlaidas sumažinti
ženkliai. Tai reiškia, kad specialios programinės įrangos dėka, jūsų veikla
gali būti daug efektyvesnė. Pavyzdžiui, jeigu jūsų iki šiol naudota sistema
reikalavo priežiūros ir kelių darbuotojų samdymo, tai dabar tų darbuotojų
galbūt netgi nebereikės, jeigu pasirinksite atitinkamą sistemą.
Aiškiau kalbant, modernios valdymo sistemos transporto ir
logistikos srityse leidžia efektyviai suvaldyti išlaidas ir pajamas nukreipti
ten, kur labiausiai jų reikia. Pavyzdžiui, jeigu jūsų įmonė vos išsilaiko iš
transporto nuomos veiklos, tuomet pasirinkę tinkamą valdymo sistemą, galėsite
sumažinti etatų skaičių. Tai leistų ženkliai sutaupyti.
Logistikos ir transporto sektorius gali būtų efektyviau
valdomas būtent interneto pagalba. Tam tikra programinė įranga leidžia ne tik
greitai ir paprastai atlikti užsakymus, išrašyti apskaitos dokumentus ar
tvarkyti darbuotojų darbo užmokesčio duomenis, bet taip pat padeda greičiau
spręsti problemas, kylančias su klientais.
Svarstant kokią valdymo sistemą reikėtų rinktis būtent jūsų
verslui, iš pradžių jums reikia išsiaiškinti visus poreikius. Matote, vienos
sistemos yra efektyvesnės ir daug funkcionalesnės, o kitos veikia paprasčiau.
Dėl to tokių sistemų nuomos kainos ir yra skirtingos. Bet, atminkite, kad
patikima sistema veiklos sąnaudas gali sumažinti kaip reikiant. Tad, labai
gerai apgalvokite ko jums iš tiesų reikia. Beje, atminkite, kad kai kurios
sistemos turi analizavimo funkcijas, o tai reiškia, kad tokios sistemos leistų
pamatyti kuriose vietose veiklą optimizuoti būtų galima dar labiau.
Jeigu domina tokios verslo valdymo sistemos įsigijimas logistikos ar transporto sektoriuje, tuomet daugiau informacijos rasite paspaudę ant nuorodos: https://www.terralogistics.lt/poreikiai .
Lietuvos kelių transporto sektorius
išlieka labai fragmentuotas, šiemet sparčiai senka jo kreditavimo srautas,
tačiau augimas nesustoja, nepaisant krizės pranašų ir skeptikų. Kreditų biuro
„Creditinfo“ ekspertai, išanalizavę Lietuvoje veikiančių transporto sektoriaus
įmonių duomenis, konstatuoja, kad šiemet per pirmuosius tris mėnesius bankrutuojančių
sektoriaus įmonių skaičiaus augimo nėra, o šalies vežėjai tiek pagal bankroto
reitingą, tiek pagal mokėjimų vėlavimo reitingą išsilaiko gana saugioje zonoje –
šiemet daugiau nei 80 proc. vežėjų įmonių yra žemos ir vidutinės rizikos
grupėje.
2019 metų balandžio 1 dienos duomenimis, net 85,3 proc. vežėjų įmonių pagal
bankroto rizikos laipsnį buvo priskiriamos 6 saugiausioms rizikos grupėms (bankroto
reitingas nuo 1 iki 6). Prieš pusmetį tokių buvo šiek tiek mažiau – 85,1 proc. Tuo tarpu vertinant mokėjimų vėlavimo rizikos
reitingą, 6 saugiausioms rizikos grupėms šiemet priskiriamos 68,6 proc. vežėjų
bendrovių. Prieš pusmetį tokių buvo mažiau
67 proc. Maža to, šiemet sumažėjo įmonių, priskiriamų aukščiausios
rizikos kategorijai – nuo 13 iki 12,2 proc.
„Suprantama, kad tai yra labai apibendrinta informacija, kiekvienas atskiras
atvejis gali turėti daugiau niuansų, tačiau faktas toks – bankroto ir mokėjimų
vėlavimų rizikos požiūriu, Lietuvos transporto sektorius yra geros sveikatos,
ir situacija jame išlieka stabili. Neramina kitkas – sektorius yra labai
fragmentuotas, dominuojamas smulkių šeimos įmonių, kurios paprastai nebūna labai
atsparios išoriniam poveikiui. Be to, mūsų duomenys akivaizdžiai rodo, kad
šiemet sektoriaus kreditavimas gana sparčiai traukiasi. Galime vadinti tai
atvėsimu, o galima įžvelgti ir šliaužiančios grėsmės veiksnių“, – sakė „Creditinfo“
kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų
laikotarpiu, naujai suteiktų paskolų
sektoriaus įmonėms suma sumažėjo 11 proc., apyvartinio kapitalo finansavimui
skirtų kreditų suma susitraukė net 58 proc. Būtina atkreipti dėmesį, kad
istoriškai transporto sektoriuje apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis yra
nedidelis. Tiesa, naujai pasirašytų kreditavimo sutarčių skaičius praktiškai
nepasikeitė ir tai rodo, kad šiemet skolinamasi mažesnėmis sumomis.
„Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pernai rinka buvo išties įkaitusi,
tai pripažįsta ir jos dalyviai. Todėl lyginant naujausius rodiklius nereikia
pamiršti, kad palyginamosios bazės slenkstis yra labai aukštas. Pavyzdžiui,
rinkos agentūros ACEA duomenimis, pernai naujų vilkikų pardavimo apimčių
augimas Lietuvoje buvo sparčiausias Europoje ir siekė 19 procentų. Kita vertus,
šių metų pirmieji mėnesiai vis dar rodo nedidelį naujai įsigyjamų sunkiasvorių transporto
priemonių pardavimo augimą, o vasarį jų apskritai lizingu nupirkta daugiau nei
bet kurį kitą mėnesį nuo 2018 metų sausio – 820“, – paminėjo R. Ruseckaitė.
Pasak jos, sektoriuje toliau auga ir darbuotojų skaičius, šių metų
balandžio 12 dieną viršijęs 110 tūkstančių. Palyginimui, praėjusių metų balandį
transporto sektoriuje dirbo 97 112 žmonių. Didėjanti vairuotojų paklausa kaitina
darbo rinką ir turi įtakos darbo jėgos kaštų didėjimui transporto įmonėse, o
tai savo ruožtu atsispindi finansiniuose rezultatuose. Šiuo metu daugiau nei
800 transporto sektoriaus įmonių jau yra pateikusios Registrų centrui savo
finansines ataskaitas už 2018 m. Šiose ataskaitose atsispindi mažėjantis
pelningumas ir lėtėjantis pajamų augimas. Būtina atkreipti dėmesį, jog kiti šių
įmonių finansiniai rodikliai, pavyzdžiui,
likvidumo, efektyvumo bei kapitalo struktūros rodikliai, 2018 m. turėjo
gerėjimo tendenciją.
„Dirbančiųjų skaičius kelių transporto sektoriuje tik rodo, kokios apimties šis sektorius yra ir koks socialiai jautrus jis gali būti sėkmei pasukus žemyn. Nepamirškime, kad tipinė transporto sektoriaus įmonė Lietuvoje vis dar turi vos tris sunkiasvores transporto priemones, o valdančių daugiau nei 100 vilkikų įmonių yra vos 1,5 procento iš maždaug 7000 sektoriaus bendrovių. Tai fragmentuotas, nuo situacijos užsienio rinkose paprastai priklausomas sektorius, kuris vis kažkaip sugeba sėkmingai įveikti jam kartais tenkančius išmėginimus“, – pridūrė R. Ruseckaitė.
Mano automobilis 