Nors ir būdami svarbia dalimi elektromobilių, EV įkrovimo laidai nėra standartinė elektromobilių komplektacija. Iki šiol daugelyje elektromobilių dar buvo galima rasti vieną laidą, skirtą įkrauti elektromobilį iš namų elektros tinklo, bet neseniai Tesla paskelbė, jog ir jis nebus standartinėje komplektacijoje, tikėtina Tesla pavyzdžiu paseks ir kiti gamintojai. Ką tai reiškia? Jog vairuotojui greičiausiai teks įsigyti dar vieną įkrovimo laidą.
Žmonės, perkantys elektromobilį asmeniniam naudojimui, paprastai turi įsigyti laidus, kurių jiems trūksta norint įkrauti elektromobilį namuose ar viešose įkrovimo stotelėse. Tačiau kadangi tiek daug baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių parduodama kaip išperkamosios nuomos automobiliai, nuomojami trumpalaikiams poreikiams ar naudojant kitus naujus nuosavybės modelius, papildomo kabelio pirkimas ne visada yra geras pasirinkimas. Nepaisant staigaus elektromobilių išpopuliarėjimo, daugumai žmonių elektrifikacija vis dar yra naujas reiškinys ir daugelis dar nėra vairavę elektromobilio ar tik neseniai įsigijo savo pirmąjį elektromobilį.
Todėl natūralu, jog galvojame, kad elektromobilių gamintojai turi vengti nuvilti klientus ir kaip tik turėtų stengtis padaryti jų perėjimą prie elektromobilių kuo sklandesnį. Vienas būdų – į standartinę įrangą įtraukti visus reikalingus įkrovimo laidus. Deja, taip galvoja tik vairuotojai. O gamintojai siūlo nors ir neapsikrauti įkrovimo laidais, bet pasirūpinti būtinais patiems.
Bet galbūt gamintojai yra ir kažkiek teisūs? Kur reikia savo įkrovimo laidų? Įkrovimo laidai reikalingi jei naudojatės įkrovimo stotele prie kurios nėra prijungto įkrovimo laido. Paprastai tai gali būti dalis viešojo įkrovimo stotelių arba namų įkrovimo stotelė jei įsigijote be automatiškai prijungto laido.
Tačiau jei namuose turite įkrovimo stotelę su prijungtu laidu, o viešose vietose naudojatės greito įkrovimo stotelėmis, kurios paprastai turi prijungtus laidus, tai net nesusimąstysite, jog jums gali reikėti įkrovimo laidų.
Visgi, jei įprastose jums vietose jau žinote ar yra įkrovimo laidai ar ne, tai dažniau keliaujant į kitus miestus ar šalis, galite atsidurti ten, kur tikrai reikės turėti savo įkrovimo laidą. Įsigyjant įkrovimo laidą visada vadovaukitės savo elektromobilio vadovu, kuriame nurodyta laido jungtis ir rekomenduojama įkrovimo srovė bei kiti įkrovimo laidų parametrai.
Baterijos talpa – vis dar vienas svarbiausių rodiklių renkantis naują elektromobilį, tačiau panašiai, kaip ir vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu bei pilant į baką degalus, svarbu ne tik tai, kiek kilovatvalandžių galima įkrauti, bet ir tai, kiek jų prireikia norint nuvažiuoti 100 km. Itin aktualu tai tapo vartotojams vis dažniau pradėjus naudotis sparčiuoju įkrovimu, kuris daugeliu atvejų nėra pigus.
Norvegijos automobilių federacijos vasarą atliktų testų duomenimis, amerikiečių gamintojai išlieka elektromobilių technologijų lyderiai. Didžiausią 655 km atstumą viena įkrova per šiuos bandymus nuvažiavo „Tesla Model 3 Long Range“, nuo jo vos 37 km atsiliko „Ford Mustang Mach-e“.
Pirmasis serijinės gamybos „Ford“ elektromobilis pagal WLTP testus viena įkrova gali įveikti iki 610 km, o per patyrusių norvegų ekspertų bandymus šis rodiklis buvo dar kiek geresnis ir siekė 618 km. Svarbu ir tai, kad testai buvo atliekami realiomis sąlygomis: visi elektromobiliai su 100 proc. įkrautomis baterijomis startavo nepašildžius salono, o greičio diapazonas svyravo nuo 60 iki 110 km/val.
Tai jau ne pirmas kartas, kai patvirtinamas „Ford Mustang Mach-e“ elektros pavaros pranašumas. Neseniai šis modelis pagerino net tris elektromobilių efektyvumo rodiklius – jie buvo įrašyti ir į Gineso rekordų knygą.
Įspūdingiausias iš jų – 9,56 kWh/100 km vidutinės energijos sąnaudos. Viena įkrova šiuo 88 kWh efektyviosios talpos bateriją turinčiu elektromobiliu buvo įveiktas didesnis nei 800 km atstumas, o per visą 1 352 km kelionę energijos atsargų papildymui prireikė vos vieno 43 minučių trukmės sustojimo.
Galioja tie patys principai
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius pažymi, kad elektros motorų naudingumo koeficientas viršija 90 proc. ir pagal šį rodiklį jie yra gerokai pranašesni už vidaus degimo variklius, kurių našumas siekia vos 50 proc. Tai realus parametras, pasiekiamas netgi įvertintus įtampos pokyčius keitikliuose ir laidų energijos nuostolius.
Bendras elektros pavaros efektyvumas, anot profesoriaus, taip pat gerokai didesnis ir dėl stabdymo energijos regeneracijos. Elektros variklis automatiškai veikia ir kaip generatorius, tad lėtėjant ar važiuojant nuokalne į bateriją tiekia išsiskiriančią energiją.
A. Valinevičiaus vertinimu, konkretaus elektromobilio efektyvumą daugiausia lemia tie patys parametrai, kurie turi didžiausią įtaką ir automobilių su vidaus degimo varikliais degalų sąnaudoms. Visų pirma, tai aerodinamika, svoris ir padangų pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Pastarąjį galima sumažinti padidinus slėgį, tačiau persistengti neverta, nes, prastėjant sukibimui, kenčia automobilio valdymo savybės.
„Daugiausia našumą lemia mechaninės dalies sprendimai, tačiau įtakos turi ir elektros įranga. Tarkime, jei įtampos keitikliai arba baterijos valdymo sistema veiks neefektyviai, atsiras papildomų energijos nuostolių. Sąnaudos gali būti didesnės ir dėl nešiuolaikiškos apšvietimo sistemos ar netobulai veikiančio vairo stiprintuvo“, – paaiškina mokslininkas.
Šilumos nuostoliai – vis menkesni
Elektromobilio bateriją sudaro daugybė celių, kurių kiekviena turi savo įtampos ir srovės reguliatorių. Tokiu būdu valdomi energijos srautai įkraunant bateriją arba jai išsikraunant. A. Valinevičius sako, kad šios kontrolės sistemos veiksmingumas nėra šimtaprocentinis, nes tekant srovei elementai kaista.
„Inžinierių tikslas – sukurti kuo geriau veikiančią valdymo sistemą, kuri į aplinką skleistų kuo mažiau šilumos. Tuomet bateriją reikia mažiau aušinti, o kartu sumenksta ir energijos nuostoliai“, – konstatuoja pašnekovas.
Skirtingų elektromobilių energijos sąnaudos taip pat priklauso ir nuo sumontuotų šildymo bei vėsinimo sistemų efektyvumo. Automobiliuose su vidaus degimo varikliais visuomet susidaro šilumos perteklius, kurį galima išnaudoti salono temperatūrai reguliuoti, o elektromobiliuose tokios energijos švaistymo prabangos nėra. Todėl taikomi specialūs sprendimai.
„Pats primityviausias būdas – kaitinamo tenai, per kuriuos pučiamas oras, tačiau tai labai neveiksminga. Geresnis sprendimas – įrengti šilumos siurblį, panašiai kaip kondicionieriuose, ir, naudojant elektros energiją, siurbti šilumą iš oro. Taip galima sutaupyti šiek tiek energijos“, – dėsto profesorius.
Efektyvi šildymo įranga turi pastebimą įtaką šaltuoju sezonu nuvažiuojamam atstumui. Pavyzdžiui, realiomis sąlygomis Norvegijoje pernai atliktų žiemos testų metu „Ford Mustang Mach-e“ nuvažiuojamas atstumas siekė 503 km. Pagal šį rodiklį už elektrinį visureigį vėlgi pranašesnis tik „Tesla Model 3“.
Mažesnis dėmesys skiriamas multimedijos įrangos efektyvumui, nes, kaip pastebi A. Valinevičius, net ir pačių įspūdingiausių gamyklinių garso sistemų galia neviršija 1 kW. Palyginti su bendru elektros pavaros pajėgumu, kuris gali viršyti ir 150 kW, tai sudaro tik labai nedidelę energijos sąnaudų dalį.
Ką dar galima patobulinti?
A. Valinevičius atkreipia dėmesį, kad elektromobilių našumas pirkėjams tapo svarbus nykstant nemokamo sparčiojo įkrovimo vietoms. Veltui viešosiomis stotelėmis buvo galima naudotis tol, kol vartotojai buvo skatinami rinktis naują technologiją, tačiau, praėjus šiam laikotarpiui, dauguma jų tampa mokamos.
„Sparčiojo įkrovimo stotelėse už elektros energiją moki bent tris kartus daugiau nei kraudamas namuose, ir tai savaime suprantama – verslininkams įranga turi atsipirkti. Juolab kad reikalinga speciali infrastruktūra: atvedamos didelės galios elektros jungtys ir taip toliau. Gatvėse daugėjant elektromobilių, nuolaidų jiems apskritai mažės“, – prognozuoja jis.
Potencialą dar labiau padidinti elektromobilių našumą A. Valinevičius įžvelgia būtent jų elektronikos sistemose. Proveržį gali lemti pradedamos naudoti naujos medžiagos, kurias itin svarbu taikyti aukštos įtampos sistemoms.
„Ten, kur mažesnė srovė ir įtampa, – menkesnės ir problemos. Aukštos įtampos sistemoms reikalingos naujos medžiagos ir viena iš jų yra silicio karbidas, iš kurio gaminami puslaidininkiai. Esant didelei įtampai, tokios detalės ne taip kaista, todėl sumažėja energijos nuostoliai“, – komentuoja mokslininkas.
Kadangi elektromobiliai tampa vis labiau paplitę ir vis daugiau gamintojų pristato naujus modelius, daugelis iš mūsų svarsto galimybę įsigyti elektromobilį. Vairuotojai, svarstantys apie perėjimą prie elektromobilio, turi daugybę privalumų, todėl šiandien pakalbėsime apie mažesnes eksploatavimo išlaidas.
Elektromobilių eksploatavimo išlaidos
Daugelis žmonių nusprendžia pereiti prie elektromobilių ir yra maloniai nustebinti jų eksploatavimo išlaidomis. Ir nors kai kurių elektrinių modelių pradinė kaina gali būti šiek tiek aukštesnė nei benzininių automobilių, tačiau tolesnė jų eksploatacija neabejotinai duoda finansinės naudos.
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip elektra varomas automobilis gali padėti sutaupyti pinigų, yra degalų papildymo išlaidos. Šiuolaikiniai vairuotojai yra įpratę mokėti daug pinigų, norėdami užsipilti degalų net į mažiausius ir ekonomiškiausius benzininius automobilius, o naftos kainų svyravimai reiškia, kad šios išlaidos dažnai gali būti gerokai didesnės. Tačiau elektromobilio įkrovimas kainuoja tik nedidelę dalį šios sumos.
Elektromobilio įkrovimo kainai įtakos gali turėti keli dalykai, pavyzdžiui, tai ar automobilį įkraunate namuose, ar viešoje vietoje. Apskritai, pigiausias būdas „pasipildyti degalų“ yra naktinis įkrovimas namuose. Žinoma, tam visų pirma reikia elektromobilio įkrovimo stotelės ir įkrovimo laidų, tačiau įsigijus šią įrangą jums bus vieni juokai pigiai įkrauti savo elektromobilį.
Ar elektromobilių baterijos kenkia aplinkai?
Vienas didžiausių elektromobilių privalumų yra tai, kad juos eksploatuoti yra pigiau nei benzininius ar dyzelinius automobilius, nes jie varomi akumuliatoriumi. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kiek šie akumuliatoriai kenkia aplinkai?
Elektromobilių gamybos proceso metu išmetama daugiau teršalų nei gaminant įprastus automobilius. Taip yra dėl to, kad akumuliatoriaus konstrukcijoje naudojami įvairūs reti metalai. Šių retų metalų gavyba ir jų naudojimas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Nepaisant to, elektriniai automobiliai išlieka naudingi aplinkai, nes dėl technologinės pažangos ir efektyvumo didinimo pramonėje šis išmetamųjų teršalų kiekis mažės, nes elektriniai automobiliai taps labiau paplitę.
Be to, sparčiai auga ir elektromobilių baterijų perdirbimo rinka, todėl prognozuojama, kad tai bus naudinga ir šiai pramonės šakai. Didėja technologinės pažangos poreikis gamybos metodų srityje ir vertingų metalų, esančių pasibaigusio tarnavimo laiko baterijose, atgavimo ir pakartotinio panaudojimo procese. Tai padeda mažinti baterijų gamybos poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo laikotarpį, nes sumažėja priklausomybė nuo kasybos ir naujų baterijų gamybos.
Mano automobilis 