Didžioji dauguma mūsų keliuose važinėjančių automobilių yra varomi vidaus degimo varikliais su stūmokliniais varikliais. Tačiau dujų turbina neturi stūmoklių. Vietoje to oras suspaudžiamas ir tiekiamas į degimo kamerą, į kurią purškiamas kuras. Tada kuro ir oro mišinys uždegamas, o susidariusios dujos naudojamos turbinai maitinti. Paprastai tariant, šios turbinos gaminama galia naudojama kompresoriui, kuris spaudžia į degimo kamerą tiekiamą orą, paleisti, o ne naudojama varymui. Tada išmetamosios dujos praeina per antrą turbiną (vadinamą „laisvąja turbina“), pritvirtintą prie veleno, ir taip sukuriama mechaninė jėga, naudojama varymui. Dujų turbininiai varikliai paprastai būna lengvesni ir turi geresnį galios ir svorio santykį nei stūmokliniai varikliai, taip pat gali naudoti įvairius degalus. Taigi nenuostabu, kad idėja automobiliui maitinti naudohant dujų turbiną kilo jau seniai. Tiesą sakant, labai ilgai: 1791 m. anglui Johnui Barberiui buvo suteiktas patentas iš esmės pirmajam dujų turbininiam varikliui, kuris buvo skirtas varyti bežirgį vežimą.

                       Kaip veikia automobilio turbina? Vidaus degimo variklis veikia įsiurbdamas kurą ir orą. Tas mišinys užsidega, kad sukeltų sprogimą, kuris generuoja energiją, o išmetamosios dujos –išstumiamos. Varikliuose su turbokompresoriumi išmetamosios dujos panaudojamos pakartotinai. Pati turbina yra sraigės formos vamzdis, nukreipiantis išmetamąsias dujas į turbiną ir kompresorių. Dujos suka turbiną neįtikėtinai dideliu greičiu, o turbina suka kompresorių. Taip į variklį įsiurbiama daug daugiau oro, nei būtų įmanoma neturbininiame variklyje, o tai reiškia, kad gali būti naudojama didesnė degalų koncentracija. Tai sukelia didesnį sprogimą cilindre ir kuo didesnis sprogimas, tuo daugiau energijos generuojama. Ankstyvieji turbo varikliai buvo gana neapdoroti įrenginiai, kurie suteikė papildomos galios vienu didžiuliu vienetu. Šiuolaikinės turbinos turi neįtikėtinai sudėtingas sistemas, kurios kontroliuoja dujų judėjimą per juos iki nedidelio tikslumo, todėl galios tiekimas yra „linijinis“ ir pasiekiamas didesnis efektyvumas. Turbinos veikia esant neįtikėtinai aukštam slėgiui ir didžiulėms temperatūroms, todėl dažniausiai kartu su jais yra tarpinis aušintuvas ir alyvos aušintuvas. Tarpinis aušintuvas aušina karštą orą, išeinantį iš turbo, o alyvos aušintuvas užtikrina, kad turbinos tepalas neperkaistų.